Miego trūkumas yra ne vienintelė priežastis, dėl kurios galite jaustis pavargę ir be energijos. Rodos, nežymūs dalykai, kuriuos darote (arba nedarote), gali išsekinti jūsų organizmą tiek fiziškai, tiek dvasiškai, o tada eilinė diena tampa sunkiausiu darbu. Ekspertai pateikia įprastus blogus įpročius, kurie atima energiją, ir pataria, kaip nesunkiai tai ištaisyti.
Nesportuojate, kad nepavargtumėte. Kai atsisakote sporto tam, kad sutaupytumėte energijos, iš tiesų pasiekiate priešingą rezultatą. Džordžijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad kai fiziškai neaktyvaus gyvenimo būdo, tačiau sveiki suaugusieji pradėjo lengvai mankštintis 3 kartus per savaitę po 20 minučių, po 6 savaičių jie jautėsi daug energingesni ir mažiau pavargę. Reguliari fizinė veikla stiprina organizmą ir suteikia ištvermės, užtikrina optimalų širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Kitą kartą, kai norėsite pliumptelėti ant sofos, verčiau išeikite lengvai pasivaikščioti – nepasigalėsite.
Jums trūksta vandens. Netekus vos trupučio skysčių (2 % daugiau nei normalus skysčių praradimas), organizmo energija smarkiai sumažėja, sako registruota dietologė Amy Goodson. Dehidracija mažina kraujo tūrį ir tirština kraują. Taip deguonis ir maistinės medžiagos lėčiau patenka į jūsų organus ir raumenis. Kad apskaičiuotumėte, kiek jums reikia išgerti vandens, savo svorį svarais padalinkite iš dviejų – tiek uncijų vandens turėtumėte išgerti kasdien, sako Goodson.
Jums trūksta geležies. Geležies trūkumas sukelia nuovargį, susierzinimą, silpnumą, tampa sunku sutelkti dėmesį. „Jūs jaučiatės pavargę todėl, kad į jūsų raumenis ir ląsteles patenka mažiau deguonies“, – sako Goodson. Vartokite pakankamai geležies, kad sumažintumėte anemijos riziką. Jums padės liesa jautiena, raudonosios pupelės, tofu, kiaušiniai (įskaitant ir trynį), tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai ir riešutų sviestas. Derinkite šiuo produktus su turinčiais daug vitamino C, kuris padeda įsisavinti geležį, pataria Goodson. Pastaba: geležies trūkumas taip pat gali byloti apie tam tikrus negalavimus, todėl, jei jaučiate šiuos simptomus, kreipkitės į gydytoją.
Esate perfekcionistas. Jei siekiate tobulumo (o tai, pripažinkite, yra neįmanomas tikslas), vadinasi, dirbate daug smarkiau ir ilgiau nei būtina, sako Niujorko universiteto Medicinos mokyklos psichiatrijos profesorė dr. Irene S. Levine. „Išsikeliate nerealistiškus tikslus, kuriuos pasiekti labai sunku arba neįmanoma, tad galiausiai nepajaučiate jokio pasitenkinimo savo darbu ar pasiekimais“, – sako Levine ir pataria nustatyti tam tikrus laiko rėmus, kiek skirsite vienam darbui, ir tų terminų laikytis. Ilgainiui pastebėsite, kad papildomas laikas, kurį skirdavote darbams, neturėjo įtakos jų kokybei.
Iš musės darote dramblį. Jei kas kartą, kai viršininkas pakviečia į susitikimą, manote, kad būsite atleistas arba bijote važiuoti dviračiu, nes galite patekti į avariją, vadinasi, esate linkę visada tikėtis blogiausio. Toks nerimas paralyžiuoja žmogų ir labai išsekina jo psichiką, sako Levine. Kai pagaunate save šitaip galvojant, giliai įkvėpkite ir paklauskite savęs, kiek tikėtina, kad tai tikrai įvyks. Daugiau laiko gryname ore, meditacija, mankšta ar rūpesčių pasipasakojimas kitam žmogui padės jums lengviau susidoroti su varginančiu nerimu.
Nevalgote pusryčių. Maistas yra jūsų organizmo kuras. Tai, ką suvalgėte vakarienei, yra toliau panaudojama jums miegant, kad vyktų kraujo cirkuliacija ir kiti būtinieji procesai. Tad, pabudę ryte, turite duoti savo organizmui naujo kuro – jei to nepadarysite, jausitės vangūs ir be energijos. „Pusryčiai savotiškai įjungia aukštesnę jūsų metabolizmo pavarą“, – sako Goodson. Ji rekomenduoja pusryčiams rinktis pilnagrūdžius produktus, liesus baltymus ir sveikus riebalus. Tinkamas maistas pusryčiams yra avižinė košė su proteino milteliais ir riešutų sviestu, kokteilis iš vaisių, proteino miltelių, neriebaus pieno ir migdolų sviesto; arba kiaušiniai su pilnagrūdės duonos skrebučiu ir neriebiu graikišku jogurtu.
Maitinatės šlamštu. Maistas, kimšte prikimštas cukraus ir paprastųjų (greitųjų) angliavandenių, turi aukštą glikeminį indeksą (GI) – rodiklį, demonstruojantį, kaip greitai angliavandeniai padidina cukraus kiekį kraujyje. Nuolatiniai staigūs cukraus kiekio kraujyje šuoliai, po kurių seka greitas cukraus nukritimas, dienos eigoje kelia nuovargį, sako Goodson. Palaikykite pastovų cukraus kiekį kraujyje, į kiekvieną valgymą įtraukdami baltymų (be riebalų paruoštos vištienos ar žuvies) ir sudėtinių angliavandenių (vaisių, daržovių, pilnagrūdžių produktų).
