„Mano nuomone, tai labai neįprasta Pirmajame pasaulyje. Tai nėra toks dalykas, kurį įprastai matytume. Aš to niekuomet nesu matęs“, - anksčiau šią savaitę sakė Philipas Alstonas, JT specialusis komisaras ekstremaliam skurdui ir žmogaus teisėms, lankydamasi Butlerio apygardoje Alabamoje, kur „neapdorotos srutos iš namų bėga per kiaurus vamzdžius į atviras pievas ir duobes“.
Vizitas Alabamoje yra dalis dviejų savaičių trukmės tyrimo, kurį Jungtinės Tautos atlieka nagrinėdamos skurdo lygius ir žmogaus teisių pažeidimus JAV. Kol kas JT tyrėjai apsilankė Kalifornijos ir Alabamos miestuose bei kaimuose, ir greitai keliaus į Puerto Riką, Vašingtoną ir Vakarų Virdžiniją.
Alstonui ypatingą nerimą sukėlė specifinės su skurdu susijusios problemos, kurios pastaraisiais metais iškilo visoje šalyje, tokios kaip parazitinės epidemijos protrūkis Alabamoje 2017-aisiais. Tokio tipo protrūkiai paprastai yra fiksuojami šalyse su itin prastomis sanitarinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, Pietų Azijoje ar Užsachario Afrikoje.
JT tyrėjai tikisi išanalizuoti sistemiško skurdo pasekmes tokioje ekonomiškai klestinčioje šalyje kaip Jungtinės Valstijos.
Gyventojų surašymo biuro duomenimis, beveik 41 mln. žmonių JAV gyvena skurde. Tai yra antras aukščiausias skurdo lygis tarp turtingų šalių, kuris yra matuojamas kaip procentas žmonių, uždirbančių mažiau nei pusę nacionalinio vidutinio atlyginimo.
Tokia atlyginimų ir turto nelygybė labiausiai paveikia mažumas. Pavyzdžiui, juodaodžių, lotynoamerikiečių ir Amerikos čiabuvių vaikai yra nuo dviejų iki trijų kartų labiau linkę gyventi skurde nei baltaodžių vaikai, rodo Annie E. Casey fondo tyrimas, atliktas remiantis Gyventojų surašymo biuro duomenimis.
Mažumos Jungtinėse Valstijose taip pat turi istoriškai aukštesnius nedarbo lygius, dirba ilgesnes darbo valandas, ir vidutiniškai gauna mažesnius atlyginimus nei tą patį darbą dirbantys baltaodžiai, skelbia 2013 m. „The Atlantic“ straipsnis, išanalizavęs Darbo biuro statistikos duomenis nuo 1975-ųjų.
Ekonominė nelygybė ir rasinė diskriminacija taip pat yra siejamos su pilietinių teisių pažeidimais, ypač Alabamoje ir kitose pietinėse valstijose. JT ekspertai taip pat smarkiai nerimauja dėl policijos smurto prieš neginkluotus juodaodžius vyrus ir moteris, įskaitant nužudymus.
Alstonas, kuris taip pat eina teisės profesoriais pareigas Niujorko universitete, išplatintame pranešime, skelbiančiame JT tyrimo pradžią, sakė, kad į skurdą Jungtinėse Valstijose pernelyg ilgai buvo kreipiama per mažai dėmesio.
„Kai kurie gali paklausti, kodėl JT specialusis komisaras ekstremaliam skurdui ir žmogaus teisėms nori atlikti vizitą tokioje turtingoje šalyje kaip Jungtinės Valstijos, – sakė Alstonas. – Tačiau, nepaisant milžiniško JAV turto, čia taip pat egzistuoja milžiniškas skurdas ir nelygybė.“
Alstonas taip pat atkreipė dėmesį, jog JAV „akylai stebi“ kitas šalis, kuriose JT tiria pilietines ir žmogaus teisių problemas.
„Dabar atėjo laikas pažvelgti į tai, kas darosi JAV, – sakė jis. – Jungtinėse Valstijose egzistuoja gana ekstremalūs skurto lygiai, turint omenyje šalies turtingumą. Ir tai turi reikšmingų pasekmių žmogaus teisėms.“
Nepaisant šio susirūpinimo, Respublikonų partija, kontroliuojanti visas tris federalinės vyriausybės šakas, iki metų pabaigos planuoja priimti mokesčių bilį, kuris per dešimtmetį padidins federalinį deficitą dar trilijonu JAV dolerių – o partijos lyderiai yra pasakę, kad tas išlaidas atsvers ir taip jau silpno socialinio saugumo tinklo finansavimo sumažinimas.
Alstono teigimu, tokie politiniai sprendimai ir yra Jungtinėse Valstijose matomo sisteminio skurdo pagrindas: „Žmogaus teisių idėja yra ta, kad žmonės turi teisę į orumą, ir vyriausybės – taip, vyriausybės! – darbas yra užtikrinti, kad niekas neatsidurtų žemiau tos ribos. Civilizuota visuomenė nesako savo žmonėms eiti ir kapstytis patiems, o jeigu nesugebi, tai tavo bėdos. Tie politikai, kurie sako „aš dėl to negaliu nieko padaryti“, paprasčiausiai klysta.“
