McKinsey pasaulinis institutas išleido naują tyrimą, analizuojantį augantį pasaulinį įsiskolinimą, bei įspėjantį apie padidėjusią riziką globaliniam finansiniam stabilumui. Pasak šio tyrimo, bendra pasaulinė skola – įskaitant vyriausybių, namų ūkių, finansų sektoriaus bei korporacijų – 2014 m. padidėjo iki $199 trln. Tai yra beveik tris kartus daugiau nei bendra metinė pasaulio produkcija.

Nuo 2007 m. prasidėjusios Didžiosios recesijos, pasaulinis įsiskolinimas išaugo $57 trln. ir smarkiai pralenkė sudėtinio pasaulinio BVP ekonominį augimą. Tik 5 šalys sumažino savo bendrą skolos naštą: Argentina, Rumunija, Egiptas, Saudo Arabija ir Izraelis.

Be to, nors vyriausybių skolos augo greičiausiai pasaulyje, visi sektoriai reikšmingai padidino savo skolų naštas. Pasak ataskaitos, namų ūkių skola visame pasaulyje tapo tiksinčia laiko bomba. Atrodo, kad šis sektorius nepasimokė iš JAV finansinės krizės, ir neapmokamų skolų lygiai sparčiai auga. Iš visų išsivysčiusių šalių, tik Jungtinės Valstijos, Airija, Portugalija, Ispanija bei Jungtinė Karalystė reikšmingai sulėtino savo namų ūkių skolos augimą. Analitikus ypač neramina Nyderlandų, Pietų Korėjos, Kanados, Švedijos, Australijos, Malaizijos ir Tailando namų ūkių skolos nemokumo perspektyvos.

Tuo tarpu net trečdalį viso pasaulinio įsiskolinimo sudarė Kinijos skolinimosi bumas, bendrai šalies skolai viršijus 282 proc. jos BVP. Daugiau nei pusė šios skolos yra susiję su nekilnojamuoju turtu.

Ne paslaptis, kad vartojimas visuomet stimuliuoja ekonomiką – jis didina verslo investicijas pasiųsdamas signalą įmonėms samdyti daugiau darbuotojų ir gaminti daugiau produktų. Tačiau dabar vartojimas remiasi skolintais pinigais. Kas nutiks, kai skolinimas baigsis?

Nesunku įsivaizduoti rezultatą – mes netgi sukūrėme mažesnę to versiją per Didžiąją recesiją. Nutrūkus skolinimui, namų ūkiai (pagrindiniai vartotojai) išleis mažiau pinigų apmokėti skoloms. Tai, savo ruožtu, atvėsins ekonomiką, verslai pradės mažinti etatus ir algas, kas dar labiau apsunkins skolų apmokėjimą ar vartojimą.

Būtent tai neramina analitikus. Mes sukūrėme tikrą audrą – ir dabar greičiausiai nelieka nieko kito, kaip tik laukti, kol ji praslinks.