Sudėtinga įsivaizduoti išsivysčiusią valstybę, kurioje skaitymo mastai mažėtų. Skaitymo procesas tyrinėjamas daugelį metų, bet skaitmeniniame amžiuje iškilo poreikis į skaitymą pažvelgti kitaip – per labai sparčios naujųjų technologijų pažangos prizmę.
Tam tikslui 2014 m. buvo įkurtas Europos Sąjungos finansuojamas tarpdisciplininis Europos mokslininkų tinklas COST E-READ (Evolution of Reading in the Age of Digitization), į kurį susibūrę mokslininkai iš 33 pasaulio šalių vykdo skaitymo proceso tyrimus, susijusius su besikeičiančiomis technologijomis. Į šį tinklą įsitraukė ir Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkai.
Skaitymo nauda priklauso nuo tikslo
Vienas tinklo mokslininkų, Berlyno laisvojo universiteto (Vokietija) Eksperimentinės ir neurokognityvinės laboratorijos vadovas prof. Arturas Jacobsas, tyrinėjęs skaitant smegenyse vykstančius procesus, atsakingus už žmogaus emocijas, sako, kad skaitymas daro didžiulę įtaką žmonijos evoliucijai ir kiekvieno individo asmeniniam vystymuisi, bet skaitydamas kiekvienas iš mūsų kartu gali tapti ir aktyvesniu visuomenės nariu. Nėra svarbu, kur skaitome knygas – popieriuje ar ekrane.
Ar iš tiesų svarbus yra tik pats skaitymo procesas, o ne jo forma? Nors skaitmeniniai tekstai dažniausiai suvokiami ne taip giliai kaip išspausdinti popieriuje, skaitymo nauda žmogui priklauso nuo išsikelto skaitymo tikslo, įsitikinęs VU leidyklos direktorius, E-READ tinklo narys, Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas Arūnas Gudinavičius.
Anot jo, jeigu mūsų tikslas yra tik susipažinti su tekstu ir gebėti trumpai jį nupasakoti, tuomet nėra jokio skirtumo, kur mes jį skaitysime – popieriuje ar ekrane, suvokimo rezultatai bus maždaug vienodi, o kartais ekrane tai atlikti galima ir greičiau. Bet jeigu norėsime tekstą suvokti giliau, tuomet naudingiau į rankas paimti popierinę knygą.
Nauja skaitymo sąvoka
Pasak A. Gudinavičiaus, skaitymas yra vienas nuostabiausių dalykų, kuriuos daro žmogus. Skaityti mes turėjome ir vis dar turime išmokti, ir tai darome vis ankstesniame amžiuje. Tai gebėjimas, be kurio negalime normaliai funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau išmokti skaityti vis dar nėra labai lengva ir to padaryti negalima per labai trumpą laiką. Žmonijos mokymasis skaityti truko ištisus šimtmečius.
„Ilgą laiką žmonės mokėsi skaityti iš spausdinto (dar anksčiau – ranka užrašyto) žodžio. Todėl daugiau kaip 500 metų skaitymas visame pasaulyje reiškė knygų, spausdinto žodžio skaitymą. Neretai ir dabar paklausus, ar žmonės skaito, sulaukiame atsakymo būtent apie spausdintų knygų skaitymą“, – sako skaitmeninių medijų ekspertas.
Plėtojantis šiuolaikinėms technologijoms skaitymo sąvoka keitėsi ir jau beveik 50 metų (nuo pirmos skaitmeninės knygos) pasaulyje skaitymas suprantamas kiek kitaip. Dėl ekranų atsiradus trumpajam skaitymui, knygų skaitymo mastai visame pasaulyje mažėja.
„Šiais laikais mes turime ilgąjį skaitymą, kai skaitomi ilgi tekstai santykinai ilgą laiko tarpą, ir fragmentišką trumpų tekstų, žinučių, antraščių skaitymą. Pastarojo skaitymo labai sparčiai daugėja“, – pastebi A. Gudinavičius.
Ekranuose skaitome kasdien – vartome naujienų portalų puslapius, skaitome savo feisbuko draugų žinutes, elektroninius laiškus. Ar tai galima laikyti skaitymu? Galima, nes tai irgi yra žodžių kodavimas ir dekodavimas, vadinasi, skaitymas, tik truputį kitoks. Tačiau kyla klausimas: kokia nauda iš tokio fragmentiško skaitymo, kokių gebėjimų, žinių mes įgyjame?
Skaitmeninė leidyba nepakeis tradicinių knygų
Lietuvoje populiarėja skaitmeninės knygos ir jų skaičius po truputį auga, tačiau sunkiai tikėtina, kad pasieks Jungtinių Amerikos Valstijų mastą. Lietuvoje skaitmenines knygas įvairiomis apimtimis dabar leidžia kas trečias leidėjas, o ketvirtadalis ketina tai daryti artimoje ateityje.
„Skaitmeninės knygos, labai apytiksliais vertinimais, sudaro 2–3 proc. visos knygų rinkos Lietuvoje. Palyginti su JAV, kur skaitmeninės knygos sudaro 20–30 proc. visų knygų rinkos, mūsų šalyje tie mastai yra labai maži“, – tvirtina universiteto leidyklos direktorius.
Anot jo, skaitmeninių knygų pasirinkimas Lietuvoje nėra didelis – maždaug 3,5 tūkstančio per metus išspausdintų popierinių knygų pavadinimų tenka apie 300–500 skaitmeninių. Interneto knygynuose būtų galima rasti iš viso apie 3–3,5 tūkstančio Lietuvoje išleistų skaitmeninių knygų lietuvių kalba. „Tuo tarpu JAV apie 90 proc. knygų yra leidžiamos ir spausdintu, ir skaitmeniniu formatu iš karto“, – sako leidybos ekspertas.
Skaitmeninis formatas beveik visiškai pakeitė tik operatyvių naujienų spaudą. Greitos informacijos pateikimo funkcijas atlieka naujienų portalai, socialiniai tinklai. Lietuvoje išlikę vos keli spausdinti laikraščiai, šiek tiek daugiau žurnalų, tačiau jų spaudos tiražai ir skaitomumas toliau mažėja. Knygų rinkoje tas pasikeitimas jaučiamas mažiausiai. Šiuo atveju nekeliamas klausimas apie spausdintų knygų išstūmimą iš rinkos ir skaitmeninių dominavimą – reikalingi abu formatai. Vienas knygas, pavyzdžiui, laisvalaikio literatūrą, trumpesnius tekstus, eilėraščius, komiksus, žmonės mėgsta skaityti planšetėje ar skaityklėje, o norint geriau įsiminti ar išmokti tam tikrus naujus faktus greičiausiai skaitytojui teks atsiversti spausdintą knygą – vadovėlį.
„Nereikia galvoti ir tikėtis (bent jau artimiausioje ateityje), kad skaitmeninės knygos pakeis spausdintas. Tokio tikslo nėra. Jos puikiausiai atranda savo nišą ir, atsižvelgiant į išsikeltus skaitymo tikslus, skaitytojui padeda juos pasiekti“, – apibendrino A. Gudinavičius.
Naudinga skaityti ilgus tekstus
Fragmentiniam skaitymui tapus neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, žmonėms darosi vis sunkiau ištverti ilgą, vientisą tekstą, istoriją, knygą. Ši tendencija ypač ryški tarp jaunimo – žmonių, nuo vaikystės pratusių prie trumpų tekstų, skaitymo mažais gabaliukais, nuorodų ir antraščių peržvelgimo.
„Mažėja gebėjimas suvokti ilgą tekstą. Ir tai nėra labai gerai, nes iš tiesų šis gebėjimas suformuoja pagrindą kitiems svarbiems gebėjimams: savo visuomenės ir globalių įvykių, jų konteksto suvokimui, situacijų analizavimui, priežastinių ryšių nustatymui ir t. t.“, – tvirtina skaitmeninių medijų ekspertas. Plačiai paplitus trumpajam skaitymui, svarbu retkarčiais nepamiršti ir nuoseklaus romanų, eiliuotos prozos, mokslinės literatūros, kitų ilgų, didelės apimties tekstų skaitymo. Toks skaitymas lavina vaizduotę, atmintį ir dėmesingumą, linijinį mąstymą, praturtina žodyną, didina raštingumą, arba, kitaip tariant, didina asmens konkurencingumą smarkiai besikeičiančioje darbo rinkoje.
Tačiau nereikia nuvertinti ir trumpojo skaitymo. „Jei žmogus nebesugeba perskaityti ilgo teksto, tradicinis raštingumas, kaip mes jį suvokiame nuo seno, lyg ir turėtų mažėti, bet, kita vertus, žmonija juk nedegraduoja, nors mes skaitome ir mažiau knygų. Galime manyti, kad ir trumpasis skaitymas atlieka savo funkciją ir duoda tam tikrą naudą“, – svarsto skaitmeninių medijų žinovas.
Išspausdintą tekstą suvokiame giliau
Tarptautinio mokslininkų tinklo E-READ vadovė, Stavangerio universiteto (Norvegija) Skaitymo edukacijos ir tyrimo centro vadovė prof. Anne Mangen 2014 m. atliko studentų teksto suvokimo tyrimą ir nustatė ryšį tarp teksto suvokimo ir jo pateikimo formos. Buvo tiriama, kaip teksto suvokimas priklauso nuo to, kur tą tekstą studentai skaitė: popieriuje ar ekrane.
„Šis tyrimas parodė, kad jei tikslas yra įsiminti, suprasti informaciją, analizuoti jos kontekstą, pagauti teksto mintį, geresnio rezultato pasiekiama skaitant popieriuje. Daugelis respondentų prieš tyrimą tikėjo, kad išanalizuos tekstą skaitydami ekrane geriau ir greičiau nei popieriuje, bet po tyrimo paaiškėjo, kad buvo atvirkščiai – nors iš tikrųjų užduotį atliko greičiau, tačiau turinio suvokimo rezultatai buvo prastesni, nei respondentai tikėjosi, ir reikšmingai prastesni, negu skaitant tą patį spausdintą tekstą“, – tyrimo rezultatus apibendrino A. Gudinavičius.
Kasdieniame gyvenime skaitant ekrane visada pasitaiko daugiau trukdžių, dėmesio blaškymo veiksnių (keli atidaryti langai ir programos, iššokanti reklama ar feisbuko priminimas, siunčiami pranešimai) negu skaitant popieriuje, kur matomas vien tik skaitomas tekstas ir tai, kas susiję su juo. Todėl skaitydami tekstus ekrane turime sukaupti daugiau jėgų, kad išlaikytume dėmesį.
Kipro technologijos universiteto Interakcijos laboratorijoje (Cyprus Interaction Lab) A. Gudinavičius ir pats atliko tyrimą su skaitytojais. Pasitelkęs smegenų bangų fiksavimo įrangą jis matavo dėmesio sutelkimą skaitant ilgą tekstą skirtinguose prietaisuose ir popieriuje.
Respondentai skaitė ilgą romano ištrauką popieriuje, planšetėje, išmaniajame telefone ir knygų skaityklėje su nešviečiančiu elektroninio rašalo ekranu. Skaitymo metu buvo matuojamas jų dėmesio sutelkimas atsižvelgiant į priemonę, kurioje jie skaitė tekstą.
„Skaitydami ekranuose respondentai turėjo sutelkti daugiau dėmesio ir kartu skirti daugiau jėgų, kad perskaitytų ir suvoktų tekstą – tą rodė tiriamųjų smegenų dalies, atsakingos už dėmesio sutelkimą, aktyvumas. Skaitant popierinę to paties teksto ištrauką, respondentaams reikėjo mažiau pastangų ir dėmesio sutelkimo, kad suvoktų teksto esmę. Tekstą skaitant „Kindle“ skaityklėje, kurios ekranas dar vadinamas elektroniniu popieriumi, gauti rezultatai, artimesni popieriniam skaitymui“, – pasakojo mokslininkas.
Skaitmeninių medijų eksperto atliktas tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad ekrano kokybė irgi gali būti svarbus veiksnys, palengvinantis teksto skaitymą ir jo suvokimą.
Nustatė skaitmeninės atskirties lygius Lietuvoje
Keturių Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos mokslininkų komanda 2017 m. pradėjo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamus skaitmeninės atskirties mažinimo galimybių tyrimus Lietuvoje. Tyrėjai aiškinosi, kaip skaitmeninis skaitymas gali prisidėti prie skaitmeninės atskirties mažinimo ir atskirties grupėms priklausančių Lietuvos piliečių įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą didinimo.
Kalbant apie skaitmeninę atskirtį išskiriami keli jos lygiai. Pirmajame tyrimo etape mokslininkai aiškinosi, ar skirtingos socialinės grupės turi vienodas prieigos prie informacinių technologijų (kompiuteriai, internetas) galimybes, kas sudaro prielaidas skaitmeniniam skaitymui.
„Lietuvoje informacinių technologijų infrastruktūra yra išplėtota pakankamai gerai, interneto prieigos yra bene visose viešosiose bibliotekose. Sąlyginai visos socialinės grupės turi galimybę prieiti prie kompiuterio ir interneto, nepaisant jų perkamosios galios ar socialinio pažeidžiamumo laipsnio“, – apibendrino doc. A. Gudinavičius.
Tačiau pradedant kalbėti apie antrąjį skaitmeninės atskirties lygį – vienodas galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis – paaiškėjo, kad situacija yra sudėtingesnė. Pasak tyrėjo, čia veikia naujas veiksnys – asmeniniai žmogaus gebėjimai naudotis kompiuteriu ir interneto teikiamomis paslaugomis. Internetu sumokėti mokesčius arba pateikti pajamų mokesčio deklaraciją sugeba ne kiekvienas. Tam tikros socialinės grupės Lietuvoje nemoka naudotis tokiomis elektroninėmis paslaugomis.
„Gebėjimų naudotis elektroninėmis paslaugomis neturėjimas veda prie trečiojo skaitmeninės atskirties lygio, nors visoms socialinėms grupėms turi būti užtikrinamos vienodos galimybės gauti naudą iš skaitmeninių technologijų“, – sako mokslininkas.
Pasak jo, kai žmogus neturi gebėjimo, pavyzdžiui, internetu nusipirkti skalbimo mašinos, negali gauti ir finansinės naudos, nes turi gaišti laiką, vykti į parduotuvę ir mokėti didesnę kainą nei pirkdamas internetu. Tokiu atveju skaitmeninė atskirtis tik didėja.
Mokslinės studijos tikslas yra nustatyti ir pateikti rekomendacijas, kaip skaitmeninis skaitymas galėtų prisidėti prie skaitmeninės atskirties mažinimo – skaitmeninių gebėjimų didinimo, galimybių gauti naudą iš elektroninių paslaugų visoms socialinėms grupėms išlyginimo.
Mokys skaitmeninio skaitymo
Kalbant apie skaitmeninės atskirties mažinimą, svarbus vaidmuo tenka bendram informaciniam raštingumui – mokėjimui naudotis tam tikromis programomis, jų veikimo principų žinojimui.
Kaip teigia A. Gudinavičius, informacinę elgseną skaitmeninėje erdvėje iš dalies būtų galima pavadinti fragmentišku skaitmeniniu skaitymu, nes skaitymas šiais laikas suprantamas ne tik kaip ilgas, lėtas (knygų) skaitymas, tai gali būti ir instrukcijų, aprašymų, taisyklių ekrane skaitymas.
„Kartais tam tikrų socialinių grupių žmonės vengia ekrano ir sako, kad nieko naudingo „tame internete“ nėra. Galbūt reikėtų pradėti nuo ilgų tradicinių tekstų skaitymo ekrane, o vėliau pereiti prie trumpų žinučių, instrukcijų. Tai padėtų įsijausti į skaitmeninę aplinką, tuomet, tikėtina, atsirastų bendri gebėjimai geriau orientuotis skaitmeninėje erdvėje. Tai jau sudarytų prielaidas specifiniams gebėjimams įgyti, pavyzdžiui, išmokti internetu užpildyti pajamų mokesčio deklaraciją, taip gaunant ir apčiuopiamą finansinę naudą“, – pasakojo A. Gudinavičius.
Kitas mokslinės studijos etapas būtų darbas su atrinktomis socialinėmis grupėmis, kurioms trūksta bendriausių skaitmeninių gebėjimų.
„Naudodami skaitmeninius prietaisus, ketiname kelis mėnesius dirbti su tais žmonėmis, suformuoti jiems konkrečias užduotis, susijusias su tradiciniu ir naujuoju trumpuoju skaitymu, kurias jie atliktų ekranuose. Prieš tokią intervenciją ir po jos bus matuojamas projekto dalyvių požiūrio į skaitmenines technologijas ir jų teikiamą naudą pokytis“, – sako mokslininkas.
Kadangi pirmajame tyrimo etape buvo pastebėta, kad daugelis skaitmeninės atskirties grupių atstovų nemato skaitmeninių prietaisų teikiamos asmeninės naudos, mokslininkai šio projekto metu tikisi parodyti, kad skaitmeninis skaitymas gali vesti prie mokėjimo naudotis elektroninėmis paslaugomis ar programomis, suteikti realios, apčiuopiamos naudos – pinigų ir laiko taupymo. Tyrėjai tikisi, kad įtraukimas į skaitmeninį skaitymą plačiąja prasme paveiks atskirties grupėms priklausančius žmones taip, kad jie patys norės iš jos išeiti ir visavertiškai dalyvauti šiuolaikiniame pilietiniame bei visuomeniniame šalies gyvenime.
Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universiteto žurnalistė
