Trečiadienį išgelbėti migrantai savaitgalį pabėgo iš Libijos
Baiminamasi, kad mažiausiai 300 migrantų šią savaitę nuskendo audringuose vandenyse, bandydami kirsti Viduržemio jūrą iš Šiaurės Afrikos, pranešė Jungtinės Tautos (JT). JT žmogaus teisių padėties stebėjimo organizacijos UNHCR direktorius Vincentas Cochetelis sakė, kad incidentas yra „milžiniško masto tragedija“.
Pirminiai pranešimai, pasirodę pirmadienį, skelbė, kad mažiausiai 29 migrantai žuvo po to, kai apsivertė jų gelbėjimo valtis. UNHCR teigimu, toji gelbėjimo valtis buvo viena iš keturių, kurios šį savaitgalį išplaukė iš Libijos.
Devyni tragediją išgyvenę migrantai buvo nugabenti pakrantės sargybos į Italijai priklausančią Lampedūzos salą. Manoma, kad visi jie yra iš Vakarų Afrikos. Trečiadienio rytą išvaduoti žmonės kelias dienas praleido dreifuodami be maisto ir vandens dviejose kitose gelbėjimo valtyse, kurių kiekviena gabeno daugiau nei po 100 žmonių. Migrantų teigimu, ketvirtoji gelbėjimo valtis dingo jūroje.
Carlotta Sami, UNHCR atstovė spaudai, sakė, kad aukas „prarijo bangos“, o jauniausia jų buvo vos 12 metų amžiaus vaikas.
„Tai yra milžiniško masto tragedija ir akivaizdus priminimas, kad dar daugiau gyvybių gali būti prarasta, jeigu prieglobsčio ieškantys žmonės bus palikti jūros malonei“, - savo pranešime sakė Cochetelis.
JT teigimu, šis paskutinysis incidentas turėtų būti aiški žinia Europos Sąjungai, jog dabartinės paieškos ir gelbėjimo operacijos Viduržemio jūroje yra nepakankamos.
„Europa negali sau leisti padaryti per mažai ir per vėlai“, - pridėjo Cochetelis.
Lapkričio mėnesį Italija užbaigė operaciją, dar žinomą kaip „Mare Nostrum“, kurią pradėjo vykdyti 2013 m. spalį atsakydama į tragediją prie Lampedūzos salos, per kurią žuvo 366 į ją vykę žmonės. Vienerių metų trukmės operacija buvo skirta padėti gelbėti jūroje įstrigusius migrantus, Italijos laivams ieškant laivų, gabenančių asmenis, kurie galėjo patekti į bėdą už Libijos pakrantės. Praėjusių metų pabaigoje UNHCR įspėjo, kad Italijos sprendimas nutraukti šią operaciją Viduržemio jūroje beveik be abejonės reikš dar daugiau mirčių. Tačiau kitos Europos šalys pareiškė, kad tokia migrantų gelbėjimo paslauga gali juos padrąsinti dar aktyviau keliauti į Senąjį žemyną, todėl operacijos apimtys buvo tolygiai mažinamos.
Dabar ES vykdo kitą pasienio kontrolės operaciją pavadinimu „Tritonas“, tačiau ji yra atliekama tik netoli Europos krantų ir su kur kas mažiau laivų. Niekas negali tiksliai pasakyti, ar visi tie vyrai, moterys ir vaikai būtų buvę išgelbėti, jei ankstesnė italų paieškos ir gelbėjimo operacija „Mare Nostrum“ vis dar būtų vykdoma. Aišku tik viena – Italijos karinis jūrų laivynas būtų padaręs viską, kad išgelbėtų kaip įmanoma daugiau gyvybių.
Tuo tarpu ES „Tritono“ pakrantės sargyba paprasčiausiai nėra sukurta vykdyti tokias misijas. Ji negali iš anksto užkirsti kelio nelaimėms tarptautiniuose vandenyse ir turi įgaliojimus veikti tik tuomet, kai gaunamas pranešimas apie jau pavojuje esančias gyvybes. Tai reiškia, kad ir jų veiklos apimtys yra kur kas mažesnės. Italijos vykdyta operacija buvo sukurta visiškai skirtingai. Karinio jūrų laivyno įgulos žinojo, kad jos turi tik vieną tikslą – padėti žmonėms išvengti mirties.
UNHCR duomenimis, beveik 3 500 žmonių 2014 m. žuvo bandydami kirsti Viduržemio jūrą ir pasiekti Europos krantus. Tai reiškia, kad ši jūra yra pati pavojingiausia pasaulyje ją bandantiems kirsti migrantams.
Per tą patį laikotarpį Viduržemio jūroje taip pat buvo išgelbėta daugiau nei 200 000 asmenų – daugelis jų „Mare Nostrum“ misijos rėmuose iki jos panaikinimo, tačiau UNHCR tikisi, kad šis skaičius 2015 m. išliks toks pat aukštas.
Manoma, kad mažiausiai ketvirtis bandančiųjų kirsti Viduržemio jūrą yra pabėgėliai iš Sirijos, o ne ekonominiai migrantai.
Praėjusiais metais Europos Parlamentui pasakytoje kalboje popiežius Pranciškus paragino imtis „jungtinio atsako“ į šią problemą, ir įspėjo, kad negalima leisti, jog Viduržemio jūra taptų „plačiomis kapinėmis“.
