Kodėl JAV analitikai taip baisiai apsiriko dėl Afganistano likimo? Plačiai pripažįstama, kad buvo padaryta milžiniškų analitinių klaidų, kurias pravartu aptarti. Dvidešimt metų JAV kurta demokratija Afganistane pralaimėjo per kelias dienas, pralaimėjo ir 300 000 Afganistano vyriausybės karių, kuriuos parengė JAV instruktoriai – pasidavė apiplyšusiai 70 tūkstančių talibų armijai ant senų pikapų ir klibančių motociklų.
Pabandykime suprasti analitikų klaidą. Valstybė formuoja savo valdantįjį aparatą, kuris, jei tik nėra patikimų sociologinių ir antropologinių tyrimų, o ne tik statistikos, tuoj pat virsta komunikaciniu burbulu, kupinu melagingų nuomonių. Kuo režimas labiau korumpuotas ir kuo stipresnė valdžios vertikalė, tuo analitikai gali padaryti didesnių klaidų.
JAV analitikų teiginiai trejetą dienų iki Kabulo šturmo rodė, kad arba talibai pralaimės ir JAV sukūrė modernią visuomenę, kuri ilgainiui taps vis atviresnė ir demokratiškesnė, arba proamerikietiškas režimas išsilaikys ne mažiau kaip tris mėnesius.
Kita vertus, JAV ir kitų šalių antropologai ir žurnalistai jau buvo parengę daug tyrimų ir reportažų apie baisią situaciją Kabule, kuriais valdžios aparatas nenorėjo remtis. Keli tyrimų rezultatai: 4,5 mln. mieste buvo apie 500 tūkstančių heroino ir amfetamino narkomanų. Heroinas Kabule pigiausias pasaulyje – 1 gramas kainuoja 5 dolerius ir galima įsigyti bet kur, kai JAV – iki 300 dolerių. Narkomanų gausėjimas kėlė grėsmę saugumui, didino nusikalstamumą, plėšimus ir kėlė augantį nepasitenkinimą JAV remiamu aparatu.
Kabulas (apie visą miestą, išskyrus „žaliąją“, vyriausybinę, zoną) jau daug metų nebuvo valomas (dėl korupcijos) ir virto milžinišku šiukšlynu. Beveik nieko nebuvo statoma (išskyrus elitinius pastatus ir elitinę ligoninę), todėl miestas pamažu virto milžinišku lūšnynu. Talibai mieste vykdė nuolatinius teroro veiksmus, sprogdinimus, o valdžios aparatas to negalėjo sustabdyti 20 metų. Apie kitas negandas – medicinos ir t. t. net nekalbėsiu. Ir nors Kabulą saugojo keli šimtai tūkstančių itin gerai ginkluotų karių ir buvo sukurta didžiulė įtvirtinimų ir kontrolės postų sistema, viskas akimirksniu žlugo.
Kas atsitiko? Visuomenė nusisuko nuo korumpuotos valstybės, įvyko islamo revoliucija, kurios lyderiai buvo talibai. Laimėjo ne Talibanas, o kraštutinio islamo revoliucija. Vakarų civilizacijos skiepai supuvo ir mirė. Tačiau grįžkime prie analitikų. Tam, kad suprastum, kas vyksta, būtina, kad valstybė ir visuomenė nenusigręžtų viena nuo kitos ir kad valdantieji nesiremtų savo informaciniais burbulais. Formali statistika visados yra nepakankama, reikalingi nuoseklesni sociologiniai ir antropologiniai tyrimai, ne paviršutiniški.
Lietuvoje tokio didelio skirtumo tarp valstybės ir visuomenės nėra, nors mažas – visados išlieka. Tačiau rėmimasis savo burbulais tik auga, tai liudija protestai ir maršai Lietuvoje. O tai jau blogas simptomas. Vis dėlto, kad talibai laimėtų Afganistane, reikėjo ne tik visuomenės ir valstybės susipriešinimo. Tokį susipriešinimą matome ir Baltarusijoje, kur visuomenė nesugeba laimėti. Tačiau talibai dar turi savo tikėjimą ir ideologiją, už kurią nedvejodami žengia į mirtį, aukojasi. Baltarusijos demokratai neturi tokios ideologijos ir bijo aukų.
Demokratija – daugelio, visokių visokiausių valdžia – apskritai nėra veiksminga ideologija. Ji bando konsoliduoti per daug skirtingus asmenis. O nacionalizmas, socializmas ar krikščioniška ideologija... gali tapti tokia jėga, kuri veda per barikadas į laisvę ar mirtį. Tačiau ir šie laimi tik tuo atveju, kai jaučia visą visuomenę, o ne tik savo burbulą.
Talibų problema gali likti ta pati: jie nėra linkę remtis sociologija, o jų Achilo kulnas – moterys, jų teisės. Pagaliau jų kariai nieko daugiau ir nemoka – tik kariauti, jie tai darė nuo vaikystės. Jų pagrindinis pajamų šaltinis: heroino eksportas. Jie yra karo šunys, todėl, kai tik talibams nesiseks šalies viduje ir negalės parduoti heroino Vakarams, ką jie puls: Turkmėnistaną? Tadžikistaną? Uzbekistaną? Ir puls jie ne taip, kaip laukia Tadžikistano valdžia, ne verždamiesi ant klibančių motociklų, o sukeldami naujas islamo revoliucijas. Iš tiesų tai civilizacijų karas. Šį kartą Vakarai pralaimėjo.
Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius
