The Old Man & the Gun
Režisavo: David Lowery. Vaidina: Robert Redford, Danny Glover, Tom Waits, Sissy Spacek, Casey Affleck
Davido Lowery filmas „Senis ir ginklas“ yra toks pats apgaulingas, kaip ir jo pagrindinis veikėjas. Juosta pasakoja apie tokį malonų ir džentelmenišką vyriškį, kad banko darbuotojai praktiškai patys atiduodavo pinigus jam į rankas, kai šis užsiiminėjo kone garsiausiai nuskambėjusiais bankų apiplėšimais Amerikos istorijoje. Tai ne tik dar vienas puikus režisieriaus filmas (keturi ir keturių – nieko sau rezultatas), bet ir savotiškas meilės laiškas kino legendai bei jaudinanti jo gulbės giesmė.
Toji legenda, žinoma, yra Robertas Redfordas, sakęs, kad „Senis ir ginklas“ bus jo paskutinis filmas. Plačiai išsišiepęs ir su ugnele akyse, nematyta jau ne vienerius metus, aktorius su malonumu panyra į šį vaidmenį, kuris atrodo it savotiška mūsų visų numylėtų veikėjų tąsa. Kai jo veikėjas šiame filme pareiškia, jog niekada nėra jojęs arkliu, tai nuskamba kaip anekdotas, mat prieš akis iškyla jaunas Redfordas Sundance Kid vaidmenyje ant savojo ristūno.
Šioje juostoje šiandieninis Redfordas vaidina Forestą Takerį, nusikaltėlį iki kaulų smegenų, kriminalinę karjerą pradėjusį dar penkiolikos, kalėjime sėdėjusį 18 kartų ir pabėgusį iš daugumos jį saugojusių kalėjimų (pabėgimų montažas yra tikras žiūrėjimo malonumas, jau nekalbant apie tai, kad jame panaudojama medžiaga iš kai kurių klasikinių Redfordo filmų). Veikėjas mums pristatomas pačioje jo kriminalinės karjeros pabaigoje, kai jis įsijaučia į džentelmeniško bankų plėšiko amplua. Padedamas dviejų bičiulių (Danny Gloveris ir Tomas Waitsas), vėliau pakrikštytų „Gyvenimo saulėlydžio gauja“, Forestas apiplėšinėja bankus parodydamas, kad švarke turi ginklą ir maloniai bendraudamas su savo aukomis. Jis net nuramina vien pravirkusią banko darbuotoją, patikindamas, kad ji viską daro puikiai.
Paskutiniosiomis „Gyvenimo saulėlydžio gaujos“ dienomis labai svarbūs tampa dar du veikėjai. Pirmiausia, Džiuil (Sissy Spacek), su kuria Forestas susipažįsta jos automobiliui sugedus pakelėje (pakišti galvą po kapotu – puikus būdas pasislėpti nuo pro šalį vykstančios policijos, jei ką). Forestas ja susižavi, net pasipasakoja, kuo užsiima, tik ji juo nepatiki. Jiedu leidžia laiką drauge, o tos paprastos ir kasdienės scenos tampa tikra kino magija, kurios nepavyktų atkartoti su jokiais kitais aktoriais – ir Lowery tai puikiai žino. Režisierius mėgaujasi tomis akimirkomis ir leidžia jomis mėgautis žiūrovams.
Kitas asmuo yra Džonas Hantas (Casey Affleck), vadovaujantis Foresto ieškančioms policijos pajėgoms. Hantas seka įvairiose valstijose bankus apiplėšinėjančią (dažnai – nedidfelėmis sumomis) Foresto gaują ir net pradeda savotiškai žavėtis Forestu, kuris akivaizdžiai tai daro ne dėl pinigų, o dėl smagumo ir dėl to, kad turi tam talentą.
Lowery ir jo komanda (ypač operatorius Joe Andersonas ir kompozitorius Danielis Hartas) suteikia juostai istorinio žavesio. Tai ne šiaip filmas, kurio veiksmas vyksta kitu laikotarpiu – pagrinde 1981-aisiais – bet kuris atrodo kitu laikotarpiu ir sukurtas. Filmo struktūra, muzikiniai sprendimai, vizualinė kalba – viskas smarkiai skiriasi nuo to, prie ko esame įpratę 2018-aisiais, ir tai tik sustiprina juostos magiškumą ir amžinumą. Kad ir kaip nuvalkiotai nuskambės, tačiau tai filmas, kuriam idealiausiai tinka frazė „tokių filmų šiais laikais nebekuria“.
Juk šiaip ar taip, tai filmas apie žmogų, kuris nusprendė tapti legenda, apie kurį būtų pasakojama sėdint vakarais su alumi rankoje, todėl nenuostabu, kad režisierius nusprendžia papasakoti šią istoriją pasitelkdamas būtent tokią estetiką. Šis filmas iš tiesų yra apgaulingas. Iš pirmo žvilgsnio jis visiškai paprastas, tačiau tai filmas, kuris išlieka atmintyje. Jis yra intriguojantis kaip Forestas. Ir kaip Redfordas, jis yra nepamirštamas.
