Zelinda Paglieno, kuriai spalį sukako 102-eji, dalijasi savo ilgaamžiškumo paslaptimi: „Kiekvieną dieną per pietus reikia išgerti truputį raudonojo vyno.“

„Niekada nerūkiau, tačiau šiek tiek vyno tikrai nekenkia. Jį geriu ir dabar. Čia auga labai geros vynuogės,“ – aiškino senolė.

Nuostabiojoje Sardinijoje Paglieno amžius nėra išskirtinis – šioje Viduržemio jūros saloje gyvena seniausi žmonės pasaulyje. Ši Italijos sala yra viena iš penkių „Mėlynųjų Zonų“ pasaulyje. „Mėlynąja Zona“ yra laikoma vieta, kurios gyventojai gyvena ilgiau nei 90 metų. Kitos keturios zonos yra Okinava Japonijoje, Nikoja Kosta Rikoje, Ikarija Graikijoje ir Septintosios dienos adventistų bendruomenė Loma Lindoje, Kalifornijoje.

Paglieno, gyvenanti Esterzilio mieste, kuriame gyvena 600 žmonių, turi tris kaimynus, kurie yra vyresni nei 100 metų amžiaus. Paglieno vis dar puikiai jaučiasi ir nevengia pasivaikščioti po miestelį supančias kalvas. Už savo ilgaamžiškumą ji dėkoja sunkiam darbui, likimui, gyvenimui gamtoje bei, žinoma, raudonajam vynui.

Tuo metu Sardinijos šimtamečius tyrinėjantys mokslininkai turi kitą paaiškinimą.

„Svarbiausia yra genetika. Taip ilgai gyvenantys žmonės dažniausiai yra giminingi,“ – teigė regiono „Mėlynosios Zonos“ projekto vyriausioji tyrėja Pino Ledda.

„Tokios atokios vietovės neretai yra izoliuotos, todėl genofondas yra labai mažas. Bandome išsiaiškinti, kodėl šie genai nulemia ilgaamžiškumą,“ – pridėjo Ledda.

Kaimyniniame Seulo kaimelyje, kuriame šiuo metu gyvena Ledda, pastaruosius dvidešimt metų gyveno 20 šimtamečių. Šio miestelio ilgaamžiškumo istorija yra išsamiai aprašyta ir siekia XIX amžių. Šis miestelis yra laikomas vieta, kurioje gyvena patys seniausi pasaulio žmonės. Seulo miestelis išsiskiria ir tuo, jog jame vyrai gyvena ne ką trumpiau nei moterys.

97-erių Caterina Moi vis dar puikiai girdi, lengvai laipioja laiptais ir nesiskundžia atminties problemomis.

„Aš dar nesu sena,“ – atšauna Moi.

„Nuo vaikystės labai daug sunkiai dirbau. Tuo metu viską reikėjo daryti savo rankomis. Niekada neatsisakiau dirbti. Paprasčiausiai dariau tai, ką reikėjo padaryti,“ – aiškino Moi.

Įsitikinimas, jog ilgaamžiškumas priklauso nuo sunkaus darbo Sardinijoje yra labai plačiai išplitęs. Tačiau mokslininkai nenoriai pripažįsta, jog galbūt tame ir yra šiek tiek tiesos.

„Valgėme tai, ką užsiauginome. Jeigu norėjome sriubos, turėjome eiti ir susirinkti visus ingredientus patys. Nesukome galvos dėl to, kad reikia maitintis sveikiau. Valgėme tai, ką turėjome ir tai buvo sveika,“ – toliau pasakojo Moi.

Dauguma šių miestelių gyventojų su malonumu padeda mokslininkams, tikėdami, jog tai padės atgaivinti susidomėjimą jų bendruomenėmis. Daugiau nei pusė pastatų Seulo ir Esterzilio miesteliuose yra apleisti ir baigia sugriūti. Tai taip pat suteikia jiems šansą pasidalinti ilgą laiką kaupta išmintimi.

„Gyvenkite savo gyvenimą, dirbkite ir būkite aktyvūs. Na ir žinoma... truputėlis vyno. Šiandien savo porciją jau išgėriau. Tai viena iš paslapčių, tačiau jį reikia gerti saikingai,“ – patarinėjo Paglieno.