Tikriausiai dauguma skaitytojų jau sulaukė spalvingų skrajučių į savo pašto dėžutes, kviečiančios per rinkimus pareikšti savo valią pačiais įvairiausiais referendumo klausimais. Tarp jų – vienas klausimas, prašantis paprasto „taip“ arba „ne“ atsakymo, kuris gali tapti didžiausiu pokyčiu Ilinojaus mokesčių sistemoje per dešimtmečius. Balsalapio viršuje atsiduriantis klausimas yra, ar turėtų būti padarytas pakeitimas Ilinojaus konstitucijai, pakeičiantis dabartinį fiksuotą pajamų mokestį progresiniu pajamų mokesčiu, didėjančiu priklausomai nuo pajamų dydžio. Šis klausimas gali nulemti kur kas didesnius ilgalaikius pokyčius Ilinojaus valdymui, nei bet kuris ant balsalapio esantis kandidatas.
Arši kova
Pataisos ir progresinių mokesčių sistemos šalininkai sako, kad tai yra sąžiningas būdas pernešti mokesčių naštą ir sugeneruoti daugiau pajamų, taip palengvinant ilgametį Ilinojaus finansinės struktūros disbalansą. Tuo tarpu oponentai tikina, kad šis žingsnis ne tik naikins darbo vietas, bet ir nesuteikia jokių garantijų, kad didesni mokesčiai turtigiausiems ilgainiui nepasieks ir viduriniosios klasės.
„Šis klausimas yra labai sudėtingas rinkėjams, kurių retai kada prašoma pasisakyti tokiais reikšmingais politiniais klausimais, skirtingai, nei, tarkime, Kalifornijoje, kur referendumai yra įprasta praktika“, – sako Ilinojaus universiteto Čikagoje politikos mokslų profesorius Christopheris Mooney.
Potencialios mokesčių sistemos keitimo pasekmės yra transliuojamos iš abiejų pusių, investuojant milijonus dolerių, idant parduoti rinkėjams savo poziciją: vienu atveju, paremtą viltimi, kitu – baime.
Šie debatai peržengia įprastas partines ribas. Tai yra pasitikėjimo valdžia apskritai klausimas, ypač valstijoje su ilga politinių skandalų istorija (jau nekalbant apie tai, kad žmonės visada įtariai žiūri į mokesčius). Šias problemas tik dar labiau sustiprina institucinis ir ekonominis neužtikrintumas dėl gyvenimus, darbus ir pajamas aukštyn kojomis apvertusios pandemijos.
Debatus iš abiejų pusių kursto milžiniškos investicijos iš milijardierių, profesinių sąjungų ir verslo grupių. Šioji pataisa yra demokrato gubernatoriaus J.B. Pritzkerio „kūdikis“. Opozicijos priešakinėse eilėse yra kitas milijardierius, „Citadel“ rizikos draudimo fondo įkūrėjas Kenas Griffinas. Tiek Prizkeris, kurio turtas, pasak „Forbes“ siekia $3.4 milijardus, tiek Griffinas, kurio turtas vertinamas $15 milijardų, investuoja dešimtis milijonų, kad patrauktų rinkėjus savo pusėn.
Perėjimas prie progresinės mokesčių sistemos reikštų apie $1.2 milijardo naujų pajamų šiais biudžetiniais metais. Taip pat prognozuojama, kad dėl COVID-19 valstijos biudžetas šiais ir ateinančiais biudžetiniais metais praras $6.5 milijardo. Laikinai šią problemą Ilinojus sprendė skolindamasis 5 milijardus dolerių federalinių lėšų, tačiau kol kas yra neaišku, kaip skolą pavyks grąžinti, juolab, kai Vašingtonas nepateikia aiškaus atsakymo dėl finansinės pagalbos valstijoms ir savivaldybėms.
Pajamų mokestis yra didžiausias valstijos biudžeto pajamų generatorius, sudarantis apie pusę viso kasmetinio biudžeto. Pasak Pritzkerio, naujoji sistema normaliomis (ne pandemijos) sąlygomis sugeneruotų apie $3.4 milijardo metinių pajamų.
Tam, kad valstijos konstitucijos pataisa įsigaliotų, reikia nemenko rinkėjų palaikymo: 60 % visų balsuojančių tiesiogiai referendume arba daugiau nei 50 % balsuojančių per rinkimus.
Iš 22 rinkėjų svarstymui nuo 1970 metų (kai buvo priimta Ilinojaus konstitucija) pateiktų konstitucijos pataisų, buvo patvirtinta 14 ir atmestos 8. Paskutinį kartą pataisą rinkėjai ratifikavo 2016 metais, kai 67.5 % visų balsavusiųjų pritarė, kad transporto statybos lėšos negali būti naudojamos kitoms sritims finansuoti.
Kokia yra pataisos esmė?
Šiuo metu individualios pajamos Ilinojuje yra apmokestinamos fiksuotu 4.95 % mokesčiu, nepriklausomai nuo tų pajamų dydžio. Pirmą kartą pajamų mokestis valstijoje buvo įvestas 1969 metais ir siekė 2.5 % – šis koeficientas išliko nepakitęs iki 1982 metų. Koeficientas bėgant metams kito, pasiekdamas aukščiausią 5 % lygį 2011-2014 metais, 2015-2017 metais nukrisdamas iki 3.75 %, kol galiausiai pasiekė dabartinę normą.
Jei rinkėjai ratifikuos demokratų kontroliuojamos valdžios priimtą naująją mokestinę sistemą, šioji įsigalios nuo sausio 1-osios dienos. Individualiai ir bendrai pajamas deklaruojantys asmenys už pirmuosius $10,000 pajamų mokės 4.75 % mokesčių, už daugiau nei $10,000 bet iki $100,000 – 4.9 % ir dabartine mokesčių normą 4.95 % normą už pajamas nuo $100,001 iki $250,000.
Toliau mokesčių norma deklaruojantiems pajamas individualiai ir bendrai išsiskirs. Pavieniai asmenys už $250,001-$350,000 pajamas mokės 7.75 %, o už $350,001- $750,000 – 7.85 %. Bendrai pajamas deklaruojantieji už $250,001-$500,000 pajamas mokės 7.75 %, o už $500,001- $1 milijono pajamas – 7.85 %. Pavieniai asmenys, gaunantys didesnes nei $750,001 pajamas arba sutuoktiniai, kurių pajamos viršija milijoną mokės 7.99 % mokesčių.
Mokestis korporacijoms nuo dabartinio 7 % lygio išaugtų iki 7.99 %. Korporacijos taip pat moka 2,5% asmens turto pakeitimo mokestį, kuris iš esmės pridedamas prie jų pajamų mokesčio įsipareigojimo.
Pritzkeris ir pataisos šalininkai skaičiuoja, kad 97 % visų 6.2 milijono valstijos mokesčių mokėtojų pataisos įsigaliojimo atveju mokėtų tiek pat arba mažiau mokesčių. Didžiąją dalį didesnių mokesčių sumokėtų 0.3 % mokesčių mokėtojų, gaunančių daugiau nei milijoną grynųjų pajamų per metus.
Tarp tiesos ir melo
Artėjant rinkimams, tiek pataisą palaikanti, tiek jai oponuojanti stovykla atakuoja rinkėjus per TV reklamas, korespondenciją ir skambučius. Tačiau abi pusės ne visada sako visą tiesą.
„Better Government Association“ tyrimas išsiaiškino, kad pataisos šalininkai perdeda sakydami, kad Ilinojus yra išimtis iš taisyklės, nes beveik visose kitose pajamų mokesčius turinčiose valstijose, turtingiausieji moka didesnę mokesčių normą nei vidurinioji klasė. Iš tiesų, beveik pusė pajamų mokestį turinčių valstijų neapmokestina turtingųjų didesniu koeficientu, įskaitant kai kurias progresinių mokesčių sistemas turinčias valstijas.
Tuo tarpu oponentai mėgsta pabrėžti, kad šis įstatymo projektas suteiktų politikams naujų galių padidinti mokesčius visiems, įskaitant pensininkus. Tačiau tai nėra visai tiesa. Ilinojus yra viena iš trijų valstijų, neapmokestinančių pensininkų pajamų, ir ši pataisa to nepakeistų – Ilinojuje ir toliau galiotų draudimas apmokestinti pensijų pajamas, įskaitant socialinį draudimą, pensijas, 401(k) ir IRA.
Opozicija taip pat perspėja, kad pataisa neįtraukia reikalavimo gauti rinkėjų pritarimą naujoms mokesčių normoms, paliekant tai nuspręsti politikams. Tai yra tiesa, tačiau tai galioja ir dabartinei mokesčių sistemai Ilinojuje, kur mokesčių koeficientai niekada nebuvo įtraukti į konstituciją.
Esminis skirtumas yra tas, kad fiksuoto mokesčio atveju, politikų sprendimas didinti mokesčius paliečia visus Ilinojaus mokesčių mokėtojus, nepriklausomai nuo jų pajamų, tad mokesčių kėlimas visada yra politiškai nepalankus ir sudėtingas žingsnis. Tuo tarpu esant progresinių mokesčių sistemai, įstatymų leidėjai mokesčių normas gali kelti tik tam tikroms specifinėms pajamų grupėms, kas potencialiai leidžia jiems nusitaikyti į politiškai mažiau įtakingų asmenų grupes ir taip sumažinti politines pasekmes sau.
Iš pradžių pataisą propaguojantis projektas „Yes for Fairness“ platino altruistinę žinutę rinkėjams, pvz., klausiant, ar sąžininga, kad greitosios pagalbos medikai ir ugniagesiai moka tą patį mokesčių koeficientą kaip milijonieriai ir milijardieriai. Tačiau ilgainiui jiems teko ieškoti faktiškesnių kontraargumentų opozicijai atremti.
Abi pusės netgi pateikė tyrimų, palaikančių kiekvienos iš jų poziciją. Ilinojaus Prekybos rūmai išplatino konsultacijų firmos atliktą tyrimą, kuriame teigiama, kad pataisa sumažintų darbo vietų, paragintų aukštesnes pajamas gaunančiuosius persikelti į kitas valstijas ir skaudžiai atsilieptų moterų ir mažumų gerovei, nes sumažintų įdarbinimą tokiose industrijose, kaip maitinimo paslaugos ir sveikatos priežiūra. Pataisą remianti grupė kontraargumentavo cituodama priešingus rezultatus rodančius tyrimus. „Yes for Fairness“ taip propaguoja kairiųjų pažiūrų „Institute on Taxation and Economic Policy“ tyrimą, kurio išvadose teigiama, jog fiksuota mokesčių norma per pastaruosius du dešimtmečius pagilino ekonomikos atotrūkį, itin neigiamai paveikiant etnines ir rasines mažumas.
Tačiau iš esmės šiame balsavime viskas remsis į tai, kaip rinkėjai vertina Ilinojų, valstijos politikus ir savo pačių finansinę situaciją. Kaip rinkėjams pasitikėti politikais, jų gera valia ir skaidrumu, kai vyksta federalinis korupcijos tyrimas, kurio centre atsidūrė kompanija „ComEd“, pripažinusi suteikusi projektus, darbo vietas ir kontraktus, mainais už politikos veterano, demokrato valstijos Atstovų rūmų spikerio Michaelo Madigano favoritizmą.
Taip pat pasitikėjimo nesuteikia ir tai, kad gubernatoriaus administracija ėmėsi gąsdinimo taktikų, kad tik priverstų rinkėjus palaikyti pataisą. Valstijos vicegubernatorė Juliana Stratton nevyniodama žodžių į vatą pareiškė, kad jei rinkėjai lapkritį neratifikuos Pritzkerio „sąžiningo mokesčio“, valstijos valdžia bus „priversta svarstyti“ 20 % pakelti mokesčius visiems.
Tačiau mokesčių mokėtojai žino tikrąją tiesą: politikai nori mūsų pinigų, tačiau nenori imtis struktūrinių reformų, galinčių jiems kainuoti savo specialiųjų interesų grupių balsus ir pinigus.
