Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis Seime pristatė XVII Vyriausybės programą. Ko Lietuvos žmonės gali tikėtis per artimiausius ketverius metus? Apie tai - išskirtinis „Vakaro žinių“ interviu su S.Skverneliu.
- Seime pristatydamas būsimosios Vyriausybės programą sulaukėte daug kritikos iš opozicijos. Turbūt jos ir tikėjotės. O ar buvo ir pagrįstos kritikos?
- Nebuvo. Matote, norint pagrįstai kritikuoti, reikia atidžiai tą programą perskaityti. Aš - vienas iš nedaugelio šalyje žmonių, kuris ne vieną, ne du ir net ne 10 kartų ją ne tik skaičiau, bet ir rašiau. Tikrai gal tai ir nėra tobulas dokumentas, nes tai yra koalicijos, kompromisų programa. Bet šnekėti, kad joje nėra aiškių siekių, tikslų, priemonių tiems tikslams pasiekti, būtų nesąžininga. Kitas momentas - programa nėra įprasta. Norint ją suprasti, reikia perskaityti viską. Anksčiau užtekdavo atsiversti skyrelį, pavyzdžiui, „Energetika“. O dabar, norint surasti atsakymus, susijusius su energetika, reikia skaityti visą programą, nes atsakymai bus ir kituose skyriuose.
- Kas prisidėjo prie programos kūrimo? Būsimieji ministrai jau spėjo prisidėti?
- Spėjo. Todėl, jei palygintume Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programą ir Vyriausybės programą, tai pagrindiniai, strateginiai tikslai nepakitę, bet būdai tiems tikslams pasiekti yra kiek kitokie, nes prisijungė ministrai. Aš džiaugiuosi, kad elgiamės atsakingai ir racionaliai.
- Tikslai gražūs, tačiau kaip visa tai įmanoma padaryti?
- Mes kalbame apie strateginį dokumentą. Ministerijos ir Vyriausybė per tris mėnesius turės parengti Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Jame bus konkretūs teisės aktai, konkretūs terminai, konkretūs finansavimo šaltiniai, kada tai bus pasiekta. Tokia teisėkūra pas mus, tokios taisyklės. Nors, jei prisimenate, kai dar tik kandidatavau į premjerus ir stovėjau Seimo tribūnoje, manęs jau tada apie programą klausinėjo. Dabar programa yra, bet Seimo nariai jau nori klausinėti apie jos įgyvendinimo planą. Bet būkime teisinė valstybė ir elkimės taip, kaip teisėkūra numato, nebėkime įvykiams už akių.
- Seime pristatydamas Vyriausybės programą užsiminėte, kad pirmasis tikslas - viešojo sektoriaus pertvarka. Kaip ją įsivaizduojate ir kaip viešasis sektorius po pertvarkos atrodys?
- Labai paprasta. Po pertvarkos aš viešąjį sektorių matau mažesnį, efektyviai dirbantį, jame žmonės darbuosis orientuodamiesi į rezultatą, o ne į patį procesą, kur jie padės tiek valstybės institucijoms, tiek mokesčių mokėtojams, verslui. Turi būti mažesnis, efektyvesnis, į rezultatą orientuotas viešasis sektorius. Ir, aišku, manome, kad viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms turime mokėti jų kompetenciją atitinkančius atlyginimus.
- Kalbėdamas apie viešąjį sektorių, turite mintyje tik valdininkus ar visus biudžetininkus - pedagogus, medikus, bibliotekininkus?
- Kalbu visų pirma apie valstybės tarnybą. O kalbant apie kitus biudžetininkus, tai mes iki kitų metų liepos 1 d. turime sureguliuoti jų darbo užmokestį reglamentuojantį įstatymą, suderinti jį su Darbo kodeksu, su Valstybės tarnybos įstatymu - kad būtų panašaus lankstumo darbo santykiai. Mokytojai, bibliotekininkai ir kiti neturėtų baimintis. Mokytojai nenori būti įrašyti į bendrą įstatymą dėl specifinio darbo apmokėjimo - pagal krepšelius. Tačiau mes su mokytojų bendruomene tikrai diskutuosime, nes dabartinė jų darbo apmokėjimo sistema verčia juos būti ištiestos rankos, prašytojo pozicijoje. O kaip alternatyvą mes jiems pasiūlysime konkurencingą atlyginimą, priklausantį nuo darbo rezultatų, garantuojantį pakankamą užimtumą ir laisvalaikį: kad nereikėtų tada, kai gali ilsėtis, - dirbti, ruoštis pamokoms, taisyti sąsiuvinius ir panašiai. Pedagogai tegul nesibaimina. Mokytojo svarba mūsų programoje ypač sureikšminta, nes nuo mokytojo priklauso visų mūsų ateitis. Visų.
- Graži programos vieta apie kaimo atgaivinimą. Kaip jis bus gaivinamas, už kokius pinigus?
- Mes turime apsispręsti, ar norime turėti kaimą, ar tampame vieno miesto valstybe. Aš manau, kad programoje apie kaimą yra labai daug užsiminta. Yra skyrius apie regionų atsigavimą, kur aišku, ką reikia padaryti. Visų pirma - pritraukti investicijas į regionus, jei mes juos vystome, savivaldą padaryti įgalią, kad žmonės patys galėtų spręsti, kad savivalda turėtų finansines paskatas pritraukti investicijas, sukurti darbo vietas, nes dabar jai iš esmės jokios naudos iš tų investicijų. Suteiksime daugiau galimybių savivaldai dalyvauti mokestinėje aplinkoje. Mes turime kalbėti apie paslaugas, kad žmonės rajone turėtų normalią pirminę sveikatos priežiūrą, kultūros, sporto židinius, tinkamą infrastruktūrą - kad, jei reikia žmogui nuvažiuoti į miestą dirbti ar kitais reikalais, jis nebūtų atkirstas nuo didžiųjų centrų.
- Visam tam reikės didelio finansavimo. Iš kur?
- Mes turime pakankamai didelį biudžetą. Mes turime iššūkį skatinti ekonomikos, eksporto augimą, pritraukti investicijas, atverti Lietuvą investuotojams, suteikti galimybę žmonėms gerai uždirbti. Visa tai generuos pinigus į biudžetą. Be to, mes turime neefektyviai išnaudojamus viešuosius finansus daugelyje sričių - švietimo, sveikatos, viešųjų pirkimų. Pažiūrėkime, kiek tenai pinigų, tiesiai šviesiai pasakysiu, pavagiama. Jei mes sugebėsime racionaliai išnaudoti tuos piniginius resursus, kuriuos turime, atsiras pinigėlių ir jūsų minimoms reikmėms. Tačiau pagrindas yra ekonomikos skatinimas, mes, kaip valstybė, turime būti patys konkurencingiausi šitame regione, turime pritraukti talentus, sudaryti galimybę tiek mūsų verslui, tiek užsienio investuotojams sąžiningai, nemokant kyšių konkuruoti šalyje. Tai žingsniai, kuriuos žengę galime tikėtis teigiamų pokyčių ekonomikoje ir papildomų lėšų.
- Vyriausybės programoje yra du labai keisti dalykai. Pirmas - laisvės atėmimo bausmė bus taikoma tik už sunkius nusikaltimus ir tik visuomenei pavojingiems asmenims. Ar dar labiau nesustiprės nebaudžiamumo atmosfera ir ar neišaugs nusikalstamumas, jei nusikaltėliai žinos, kad jiems negresia patekti už grotų?
- Prevencija yra ta, kad nusikaltimas išaiškinamas ir nebegalima toliau nusikalstamos veikos daryti. Reikia remtis mokslininkais, kurie sako, kad už nesunkius nusikaltimus uždarius žmogų apie jo pasitaisymą negali būti nė kalbos. Taip, turi būti ekonominės sankcijos, gal kartais ir laisvės atėmimas, tačiau balansas turi būti išlaikytas, negalima už bet kokius nusikaltimus grūsti į belangę. Juo labiau kad ir kalinių skaičių turime vieną didžiausių Europoje.
- Kitas keistas dalykas - bus įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ar neatsitiks taip, kad teismas bus užverstas tūkstančiais net ne visada racionalių skundų ir nebeturės laiko nagrinėti reikšmingų bylų?
- Mes tikrai subrendome diskusijai, kuri vyksta jau ne vieną dešimtmetį, kad apribota galimybė individualiam skundui į Konstitucinį Teismą turi būti įteisinta. Nes kitaip ribojamos žmogaus teisinės, gynybinės galios. Todėl turime surasti modelį, kuris, aišku, turėtų saugiklius ir kuris, kaip jūs sakote, neužverstų teismo skundais. Panašūs modeliai yra, kai kreipiamasi į tarptautinius teismus. Į juos galima kreiptis tik kai išnaudojamos visos įmanomos teisinės galimybės. Su teisine bendruomene kalbėsimės, kokie saugikliai turėtų būti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
- Užsiminėte, kad peržiūrėsite mokesčių lengvatas, nes ne visos pasiekia tikslą, kai kuriomis naudojasi ir tie, kurių pajamos ir taip didelės, tik biudžetas netenka pajamų. Kokių lengvatų gali nelikti?
- Visas turime įvertinti, nes įvedus vieną ar kitą visada grindžiama, kad bus pasiekti vienokie ar kitokie tikslai. Jei tikslai pasiekti - gerai, jei ne - turėsime jų atsisakyti.
Mes pasisakome už mokesčių sistemos peržiūrą, įvertinsime visus esamus mokesčius - kokią įtaką jie daro ūkiui, kokią naudą duoda biudžetui. Pasisakome už darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, už tai, kad reikia sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius „Sodrai“, nes nesujungimas skatina šešėlinę ekonomiką.
Šaltinis: Respublika
