Donaldas Trumpas atrodo visiškai unikali amerikietiška figūra, tačiau jo politika toli gražu nėra išskirtinė. Iš esmės jis priklauso šiuo metu visame pasaulyje itin išpopuliarėjusiai tolimojo krašto dešiniųjų populistų bangai. Tokie demagogai naudojasi visuomenės baime dėl imigracijos, stagnuojančios ekonomikos ir neefektyviai veikiančių valdžios institucijų, kad prastumtų savo ksenofobišką ir autoritarinę politiką. Štai kelios šalys, kurios taip pat turi savo donaldų trumpų.
Prancūzija
Valdant Marine Le Pen, Prancūzijos tolimojo krašto dešiniųjų partija „Nacionalinis Frontas“ jau kuris laikas sparčiai populiarėja politikoje su savo prieš imigraciją nukreipta retorika. Le Pen labai greitai pasinaudojo mirtinomis teroro atakomis, pernai lapkritį sukrėtusiomis Paryžių, ir dėl žudynių apkaltino šalies „beprotišką, neprotingą imigracijos politiką“.
Vis dėlto „Nacionaliniam Frontui“ nepavyko užsitikrinti daugumos nei viename regione per Prancūzijos regioninius rinkimus gruodį, nors partija greičiausiai iškels savo kandidatą 2017-ųjų prezidento rinkimuose. Le Pen būtų kone trečdalio 18-25 m. amžiaus Prancūzijos rinkėjų pasirinkimas, jeigu prezidento rinkimai vyktų dabar, atskleidžia naujausia visuomenės apklausa.
Le Pen gruodžio mėnesį taip pat buvo išteisinta dėl 2010 m. pasakytų įžeidžiančių komentarų, kuomet ji Prancūzijos gatvėse (dėl perpildytų mečečių) besimeldžiančius musulmonus prilygino nacių okupacijai. Vis tik, nepaisant savo pačios replikų, Marine Le Pen sušvelnino atvirai rasistinę partijos retoriką, kurios buvo laikomasi, kai jai dar vadovavo jos tėvas Jeanas-Marie Le Penas, atviras antisemitas ir fašizmo šalininkas (jis vasario mėnesį taipogi išreiškė palaikymą Trumpui; jo duktė – ne).
Jaunesnioji Le Pen pasisako už drastišką bet kokios imigracijos sumažinimą. Ji, kaip ir Donaldas Trumpas, taip pat yra išreiškusi norą siekti geresnių santykių su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Pasak jos, bendradarbiavimas su Rusija – tai raktas į pergalę prieš „Islamo valstybę“; ji taip pat ragino Prancūziją švelniau reaguoti į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje. Tokia jos pozicija nėra susijusi su tuo faktu, kad jos partija yra gavusi didelę finansinę paramą iš Rusijos bankų, tvirtina Le Pen.
Nyderlandai
Geertas Wildersas, Nyderlandų tolimojo krašto dešiniųjų partijos „Laisvė“ lyderis, jau seniai garsėja savo islamofobiškais pasisakymais, kurie smarkiai padidino visuomenės paramą jo partijai. Jeigu „Laisvė“ išlaikys savo dabartines pozicijas, labai tikėtina, kad per ateinantį visuotinių rinkimų ciklą, kuris vyks jau kitąmet, ji gali išardyti dabartinę valdančiąją koaliciją.
Wildersas, kurio atgal sušukuoti, platinos baltumo plaukai verstų gėdytis ir patį Trumpą, 2010-aisiais islamą pavadino „fašistine ideologija“. „Islamas yra žiauri ir pavojinga religija, o pati kultūra yra atsilikusi“, - taip pat kalbėjo jis. Tiesa, nesijaudinkite: pats Wildersas tikina nekenčiantis „tik“ paties islamo, o ne jį išpažįstančių žmonių.
Tos pačios 2010-aisiais pasakytos kalbos metu jis taip pat paragino sustabdyti imigraciją iš musulmoniškų šalių – ne tik į Nyderlandus, bet ir į visą Europą. Nėra jokių ženklų, rodančių, kad jo pozicija nuo to laiko pasikeitė. Wildersas taip pat gruodžio mėnesį viešai parėmė Trumpo kandidatūrą savo „Twitter“ paskyroje.
Austrija
Austrija yra Vakarų Europos šalis, kurioje dešiniojo krašto nacionalistui pavyko arčiausiai priartėti prie tapimo valstybės vadovu. Austrijos „Laisvės partijos“ narys Norbertas Hoferis prieš mėnesį tik mažiau nei 1 proc. persvara pralaimėjo visuotinius rinkimus buvusiam „Žaliųjų partijos“ vadovui.
Daug ką sako tai, kad daugiausiai pasiekęs Vakarų Europos populistas taip pat yra ir vienas nuosaikiausių. Inžinieriaus išsilavinimą turintis Hoferis teigia nesąs nusistatęs prieš imigraciją, tiesiog nori, kad imigrantai tinkamai integruotųsi (griežtesnę retoriką jis palieka partijos pirmininkui Heinzui-Christianui Strachei).
Vis dėlto ir Hoferis yra išreiškęs nuomonę, jog imigrantai Austrijoje yra įsivėlę į nusikaltimus bei ekstremizmą. „Tie žmonės, kurie nevertina mūsų šalies ir kovoja kartu su IS ar prievartauja moteris, negali savo namais vadinti Austrijos, - Hoferis kalbėjo savo kampanijos susitikime su rinkėjais. – Jūs negalite likti Austrijoje.“
Hoferis ir kiti jo partijos nariai taip pat neretai viešumoje pasirodo segintys mėlynus rugiagėlių ženkliukus, kurie vertinami ypač prieštaringai, mat ši gėlė buvo nacių simbolis Austrijoje. Tuo tarpu Strache tvirtina, kad ši gėlė tiesiog reprezentuoja „1848-ųjų buržuazinį laisvės judėjimą“.
Italija
Italijos populistinė „Šiaurės Lygos“ partija atsigavo, kai jai 2013 m. ėmėsi vadovauti jaunas, charizmatiškas ir ksenofobiškas Matteo Salvini. Jis partiją, pasisakančią už Šiaurės Italijos nepriklausomybę, pavertė antimusulmoniškų ir antieuropietiškų sentimentų partija.
Per praėjusios gegužės regioninius rinkimus, partija užsitikrino penktadalį balsų Toskanoje, progresyvistų tvirtovėje ir centro kairiųjų pažiūrų premjero Matteo Renzi gimtajame regione. Šiuo metu partija pagal populiarumą visos šalies mastu yra trečioje vietoje ir turi 13 proc. rinkėjų palaikymą.
Salvini griežtai pasisako prieš pabėgėlių iš Vidurio Rytų ir Afrikos priėmimą ir yra sakęs, kad jie atvyksta su „niežais, maliarija ir mačetėmis“. Kai šalies ministras pirmininkas Renzi pateikė Konstituciniam teismui nagrinėti Lombardijos regiono įstatymų leidėjų numatytus specialius apribojimus musulmoniškoms mečetėms, Salvini savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad Renzi ir šalies vidaus reikalų ministras Angelino Alfani yra „naujieji imamai“.
Wildersas, kurio atgal sušukuoti, platinos baltumo plaukai verstų gėdytis ir patį Trumpą, 2010-aisiais islamą pavadino „fašistine ideologija“. „Islamas yra žiauri ir pavojinga religija, o pati kultūra yra atsilikusi“, - taip pat kalbėjo jis. Tiesa, nesijaudinkite: pats Wildersas tikina nekenčiantis „tik“ paties islamo, o ne jį išpažįstančių žmonių.
Be to, Salvini ne tik yra išreiškęs palaikymą Trumpui, bet netgi pasidarė kartu su juo asmenukę, kuria tučtuojau pasidalijo „Twitter“ socialiniame tinkle. Kaip ir Trumpas, Salvini tiesiog maniakiškai naudojasi „Twitter“ ir šiame tinkle turi daugiau nei 259 000 sekėjų.
Vengrija
Vengrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra vienas aršiausių pabėgėlių priėmimo į Europą oponentas. Jis atvirai kalba, kad pabėgėlių negalima priimti dėl jų islamiško tikėjimo, ir yra pareiškęs, kad „Europa ir europietiška kultūra turi krikščioniškas šaknis“. Orbano įsakymu, Vengrijos teisėsauga suvarė tūkstančius karo pabėgėlių į specialias sulaikymo stovyklas ir šalies pasienį aptvėrė spygliuota tvora. Ši praktika sulaukė didelės žmogaus teisių grupių kritikos.
Orbanas taip pat artimai bendrauja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Vengrijos premjeras Rusiją vadina „neliberalios naujosios valstybės“ modeliu, kurį savo šalyje tikisi kurti ir jis. Jis taip pat jau perėmė kai kurias autoritariškas Putino taktikas, įskaitant kovą su žmogaus teisių aktyvistais, šalies Aukščiausiojo teismo galių susilpninimą, žiniasklaidos bauginimą ir opoziciją homoseksualių asmenų teisėms.
Orbano vadovaujama partija „Fidesz“ yra viena populiariausių Vengrijos centro dešiniųjų politinių jėgų. Savo populistine pozicija jis greičiausiai tikisi apriboti visuomenės paramą atvirai rasistinei ir antisemitinei partijai „Jobbik“, kuri yra rimčiausia Orbano politinė konkurentė.
Lenkija
Lenkijos dešiniojo krašto „Teisės ir teisingumo“ partija į valdžią degdama ksenofobijos liepsnomis atėjo spalio mėnesį, ir tos liepsnos negęsta iki šiol. Partijos pirmininkas ir griežtas pabėgėlių kritikas Jaroslavas Kaczynskis, nors ir nėra šalies premjeras, ir toliau išlieka aukščiausio rango vyriausybės sprendimų priėmėju.
Laikydamasi šių sentimentų, naujoji Lenkijos vyriausybė balandį pranešė nesutinkanti laikytis Europos Sąjungos priimto jungtinio pabėgėlių perkėlimo plano, o partijos pareigūnų nusistatymai paveikė ir Lenkijos užsienio politiką. Šalies užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis kovo mėnesį pareiškė, kad Lenkija nebesilaikys „negrų mentaliteto“ savo santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis.
Kaczynskio vyriausybė taip pat nepakluso ES ir ėmėsi riboti pagrindinių liberalių institucijų darbą. Naujas sausį priimtas įstatymas leido vyriausybei tiesiogiai paskirti visuomenės televizijos kanalų ir radijo stočių vadovus. Ji taip pat prastūmė įstatymą, sukompromitavusį teisminės sistemos nepriklausomybę. Ir, nepaisant neapykantos motyvuotų nusikaltimų protrūkio, naujoji vyriausybė gegužės mėnesį taip pat panaikino už kovą su rasizmu atsakingą valstybinę instituciją.
Filipinai
Jeigu visame pasaulyje yra vienas lyderis, galintis perspjauti Donaldą Trumpą, tai būtų Rodrigo Duterte, gegužės mėnesį išrinktas Filipinų prezidentu. Duterte pasinaudojo filipiniečių troškimu sumažinti plačiai išsikerojusį nusikalstamumą ir kampanijos metu reklamavo savo pasiekimus linčo teismais baudžiant nusikaltėlius Davao mieste, kur jis kelis dešimtmečius buvo meru. Jis žada tokią strategiją įvesti visoje šalyje, ir netgi gyrėsi skaičiumi žmonių, kuriuos asmeniškai nužudė.
Dutertei taipogi nesvetimas Trumpo polinkis paversti moteris objektais – naujasis prezidentas ne kartą viešai didžiavosi savo pasiekimais lovoje. Balandį jis taip pat leido sau pajuokauti apie australės misionierės išprievartavimą ir nužudymą Davao mieste 1988-aisiais, nors vėliau tą juokelį atsiėmė. „Pykau, kad ją išprievartavo, bet ji buvo tokia graži, - rinkėjų miniai sakė jis. – Pamaniau, kad meras turėjo būti pirmas.“
Įspūdinga tai, kad Duterte taipogi demonstruoja visišką imunitetą įprastoms politinio diskurso taisyklėms. Jis buvo išrinktas itin katalikiškos šalies prezidentu nepaisant to, kad yra sakęs, jog popiežius Pranciškus yra „kalės vaikas“, dėl pontifiko vizito metu kilusių eismo kamščių.
