Ukrainos krizė atskleidė tai, ką kai kurie ekspertai vertina kaip naują informacinį karą tarp Rusijos ir Vakarų. Jau beveik dešimtmetį Kremlius aktyviai bando užkariauti viso pasaulio širdis per savo tarptautinį transliuotoją RT. Tos pastangos dar labiau padidėjo 2014-aisiais, kilus Ukrainos krizei.
Tačiau dabar Vakarų žiniasklaida ir vyriausybinės organizacijos taip pat suskubo pasiekti rusakalbius. Praėjusią savaitę naujienų tarnyba BBC pranešė planuojanti paleisti naują rusišką kabelinės televizijos paslaugą, o Europos Sąjungos Europos išorinių veiksmų tarnyba (EEAS) jau formuoja specialią su propaganda kovosiančią greitojo reagavimo grupę, kuri nusitaikys į rusakalbius ES ir kitose Rytų Europos dalyse.
Vokietijos ir JAV finansuojami tarptautiniai transliuotojai Deutsche Welle bei Radio Liberty, kaip ir dalinai ES finansuojamas Euronews, taip pat didina savo operacijas Rusijoje. Vis dėlto, visi įrodymai rodo, jog tokie bandymai įtakoti užsienio žiniasklaidos nuomonę vargu ar atneš trokštamų rezultatų.
Kovoja su „monopolija“
2015-aisiais Rusija smarkiai padidino savo finansavimą RT. Kanalo biudžetas padidėjo 75 proc., iki 20,8 mlrd. rublių (maždaug $300 mln.). Kitas Kremliaus tarptautinės žiniasklaidos įrankis, naujienų agentūra Rossiya Segodnya (Russia Today), taip pat sulaukė didžiulės paramos. Dabar jos iždas siekia $89 mln.
Šių paskatinimų reikėjo ne tik dėl smunkančios rublio vertės, bet ir norint pabrėžti svarbą, kurią Kremlius teikia savo tarptautinėms žiniasklaidos operacijoms. Kai prezidentas Vladimiras Putinas 2013-aisiais apsilankė RT administracijoje, jis liaupsėmis apipylė kanalo sėkmę padedant palaužti „anglosaksiškąją monopoliją“ tarptautinės žiniasklaidos rinkoje.
Tačiau turimi duomenys rodo, kad Putino žodžiais tikėti neverta. Jungtinės Karalystės Transliuotojų auditorijos tyrimų taryba (BARB) atskleidė, jog rugpjūtį šalyje vidutinis RT žiūrovų skaičius siekė apie 450 000, arba tik 0,8 % visos auditorijos. Tai 100 000 mažiau nei 2012-ųjų birželį, kuomet BARB ėmė rinkti duomenis apie RT žiūrimumą. Dar daugiau, RT praranda pozicijas ir vienam didžiausių savo tarptautinių priešininkų, kanalui Al-Jazeera English (AJE). 2012-ųjų birželį rusiškasis kanalas šiek tiek lenkė AJE. Dabar jis turi daugiau nei perpus mažesnę žiūrovų armiją negu Kataro valdomas arabų kanalas.
Šakėmis prieš tankus
Vis dėlto, Kremliaus užsienio žiniasklaidos operacijos toli gražu neapsiriboja vien tik RT ir Rossiya Segodnya. Be kita ko, šalis taip pat turi tarptautines savo vietinių kanalų versijas, kurios pasižymi galingu gausių pramogų ir jausmingų žinių junginiu. Plačiai manoma, kad per jas buvo siekiama įtakoti visuomenės nuomonę dar iki Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje.
Dabar Vakarai baiminasi, jog tie valstybiniai kanalai gali nugrįsti kelią ir į prorusiškas intervencijas kitose vietose, ypatingai trijose Baltijos respublikose, kuriose, sudėjus, Rusijos televizijos kanalus žiūri iki 25 proc. auditorijos. Po 1991 m. Baltijos valstybėse pasiektos nepriklausomybės, kai skilo Sovietų Sąjunga, jose vis dar gyvena didelė etninių rusų mažuma.
Latvija ir Lietuva jau atsakė į naują rusiškos televizijos keliamą iššūkį padidindamos žiniasklaidos apribojimus ir netgi laikinai uždrausdamos transliuoti tam tikrus kanalus. Kita vertus, Estija planuoja paleisti naują kanalą savo rusakalbiams gyventojams, kurie sudaro beveik 30 proc. visos šalies populiacijos. Tiesa, jis bus finansuojamas tik dalelės to, ką gauna kanalo konkurentai iš Rusijos, tad vargu ar turės didelės įtakos visuomenėje.
Lietuvos valstybinio transliuotojo vadovas jau pavadino tokius bandymus „kovojimu šakėmis prieš tankus“. Tą patį galima pasakyti ir apie Vakarų transliuotojų pastangas įtakoti viešąją nuomonę Rusijoje.
Neseniai Vakarų akademikų ir viešosios nuomonės tarnybos VTsIOM atliktas tyrimas atskleidė, jog 45 proc. Rusijos gyventojų palaiko užsienietiškos žiniasklaidos cenzūravimą. Tas pats tyrimas taip pat atskleidė, jog tik 2 proc. įvardintos užsienio žiniasklaidos yra vienas iš pagrindinių jų informacijos šaltinių.
