Sakartvele trečiadienį tęsiasi antradienio vakarą prasidėję masiniai protestai prieš „užsienio agentų“ įstatymo projektą. „Ne Rusijos įstatymams!“ – skanduoja protestuotojai. Pasižiūrėkime, kodėl šis įstatymas laikomas kontroversišku.
Antradienį Sakartvelo parlamentas po pirminio svarstymo priėmė taip vadinamą „Užsienio įtakos skaidrumo“ įstatymo projektą. Už įstatymą balsavo 76 parlamentarai, prieš – 13. Nors įstatymo projekto dar laukia antrasis ir trečiasis svarstymai, atsižvelgiant į balsų persvarą, beveik neabejojama, kad jis bus priimtas.
Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ remiamame teisės akte reikalaujama, kad žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio šaltinių, užsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.
Įstatymo projektą inicijavęs Sakartvelo parlamentinis judėjimas „Liaudies jėga“ garsėja antivakarietiška retorika. Judėjimą įkūrė buvę „Sakartvelo svajonės“ parlamento nariai, todėl judėjimas yra laikomas valdančiosios partijos satelitu.
„Sakartvelo svajonė“, savo ruožtu, šalyje vykdo prorusišką politiką. Partija buvo įkurta milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, kuris turtus susikrovė vystydamas ir parduodamas verslus Rusijoje.
Oligarchas neužima jokių formalių pareigų Sakartvelo Vyriausybėje, tačiau yra laikomas de facto šalies vadovu, kuris valdo „nuo galinės sėdynės“. Po „Sakartvelo svajonės“ atėjimo į valdžią šalis pristabdė stojimo į ES procesą ir sustiprino ekonominius ryšius su Rusija. Sakartvelo valdžia taip pat neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai po šios invazijos į Ukrainą.
„Dabartinėmis geopolitinėmis ir vidaus aplinkybėmis „užsienio agentų“ įstatymo priėmimas yra taškas, kuris negrįžtamai įtvirtins Sakartvelą Rusijos orbitoje“, – rašė Shota Gvineria, Tbilisio Ekonominės politikos tyrimų centro tyrėjas.
„Jei šis įstatymas bus priimtas, jis bus naudojamas kaip papildoma priemonė nutildyti demokratijos šalininkus Sakartvele, negrįžtamai sustiprinant autoritarinį valdymą“, – pridūrė jis.
„Rusiškas įstatymas“
„Įstatymo projektas numato vieną dalyką – skaidrumą; jei kas nors gauna finansavimą iš užsienio šaltinių, tai turėtų būti skaidru ne mums, o visuomenei“, – apie „užsienio agentų“ įstatymą sakė „Sakartvelo svajonės“ pirmininkas Iraklis Kobačidzė.
Visgi teisininkai ir ekspertai atmeta tokį valdančiųjų paaiškinimą.
„Sakartvelo pajamų tarnyba turi visą viešai prieinamą informaciją apie kiekvieną organizaciją, o Nacionalinė ryšių komisija turi duomenis apie žiniasklaidos priemonių finansus“, – sakė Sakartvelo teisininkė Natia Kapanadzė.
„Šis įstatymo projektas nesiūlo jokių papildomų priemonių finansiniam skaidrumui užtikrinti. Jis seka Rusijos naratyvu, o tikrasis jo tikslas – padaryti didelę žalą žiniasklaidos ir NVO reputacijai“, – pridūrė ji.
Opozicijos lyderiai, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai taip pat kaltina Sakartvelo valdžią imituojant Rusijos „užsienio agentų“ įstatymą, kuris leido Vladimirui Putinui nutildyti kritinius balsus ir nepriklausomą žiniasklaidą šalyje.
Pagal neseniai iš dalies pakeistą Rusijos įstatymą, „užsienio agentu“ gali būti paskelbtas bet kuris asmuo ar organizacija, kuriems daroma užsienio įtaka arba kuris gauna bet kokią paramą, ne tik finansinę, iš užsienio.
Tiesa, „užsienio agentų“ įstatymo projekto iniciatoriai Sakartvele tvirtina, kad remiasi Jungtinių Valstijų teisės aktu, geriau žinomu kaip „Užsienio agentų registracijos įstatymas“ (FARA). Rusijos valdžios atstovai naudojo tokią pačią retoriką prieš priimdami represinį įstatymą.
Tačiau JAV paneigė bet kokį panašumą tarp šalies įstatymų ir Sakartvelo teisės projekto.
„Pareiškimai, kad šis teisės aktas grindžiamas FARA, yra akivaizdžiai melagingi. Iš tikrųjų šis projektas atrodo pagrįstas panašiais Rusijos ir Vengrijos teisės aktais“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Edwardas Price’as.
JAV įstatymas numato, kad registruojamos turi būti tik tos organizacijos, kurias remia šaliai priešiškos valstybės. Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymas pirmiausia būtų nukreiptas prieš organizacijas, remiamas ES ir JAV, kurias Tbilisis vis dar laiko savo partneriais.
Pasak Price’o, tokio įstatymo priėmimas apsunkins „Sakartvelo euroatlantinę integraciją“.
„Padiktavo Maskva“
Sakartveo prezidentė Salomė Zurabišvili išreiškė paramą protestuotojams ir pareiškė, kad vetuos įstatymo projektą, nors parlamentas gali atmesti jos veto.
„Šis įstatymas neatsirado iš niekur. Jį padiktavo Maskva. Sakartvelas, kuris mato savo ateitį Europoje, neleis, kad kas nors atimtų šią ateitį“, – sakė ji.
Pasak jos, „užsienio agentų“ įstatymo projektas yra „antikonstitucinis“, nes kenkia galimam Sakartvelo įstojimui į ES ir NATO, kuris yra numatytas šalies Konstitucijoje.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taip pat pareiškė, kad Sakartvelo parlamento veiksmai yra „labai blogas įvykis“ ir gali neigiamai paveikti šalies ryšius su Briuseliu.
Jau praėjusį birželį Europos Komisija atidėjo ES šalies kandidatės statuso suteikimą Sakartvelui, kai tokį statusą gavo Ukraina ir Moldova.
Po šio sprendimo Tbilisyje įvyko masiniai protestai, rodantys visuomenės paramą europinei integracijai ir nepasitenkinimą Vyriausybės politikos kursu, dėl kurio nepavyko užsitikrinti ES kandidatės statuso.
Tbilisio Nacionalinio demokratinio instituto (NDI) apklausa, publikuota šių metų vasario pradžioje, parodė, kad 81 proc. kartvelų palaiko šalies narystę ES ir NATO. Euroatlantinę integraciją Sakartvelo gyventojai laiko svarbiu įrankiu kovoti su Rusijos, kuri per 2008 m. karą okupavo 20 proc. šalies teritorijos, įtaka.
„Jei šis įstatymas įsigalios, Sakartvelas praleis istorinę galimybę tapti laisva ir nepriklausoma Europos valstybe“ – teigė S. Gvineria, Tbilisio Ekonominės politikos tyrimų centro tyrėjas.