Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį apsilankė pas šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę ir pateikė kandidatų į ministrus sąrašą. Jį S.Skvernelis pristatė ir viešai. Siūlomų ministrų sąraše – keturi partiniai kandidatai: trys socialdemokratai ir vos vienas rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
„Šiandien pateikiau galimų kandidatų į ministrus pavardes“, – teigė S.Skvernelis.
Paskirtasis premjeras kandidatų pavardes pirmiausia pateikė prezidentei, o po to jas paskelbė žurnalistams. Pasak jo, nuo dabar prasidės kandidatų tikrinimas, o paskui kandidatų susitikimai su prezidente. Pirmieji kandidatai pas prezidentę eina jau ketvirtadienį. Pirmasis – kandidatas į aplinkos ministrus Kęstutis Navickas.
Iš „valstiečių“ šešėlinės vyriausybės galutiniame kandidatų sąraše liko tik į aplinkos, sveikatos apsaugos, kultūros ir žemės ūkio, ministrų postus siūlomi žmonės. Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauti siūlomas 40-metis psichiatras Aurelijus Veryga.
Jis yra įgijęs mediko išsilavinimą, turi Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, pernai tapo profesoriumi. Prieš dešimtmetį jis pradėjo dirbti gydytoju psichiatru, dirbo dėstytoju. Kaip ekspertas patarinėjo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui. Nuo studijų baigimo gyvena Kaune. A.Veryga yra įkūręs kelias už sveiką gyvenseną, blaivybę kovojančias organizacijas, pats deklaruoja nerūkantis, negeriantis ir jau pusantrų metų nevalgantis mėsos.
Aplinkos – 46 metų aplinkosaugininkas Kęstutis Navickas. K.Navickas šiuo metu yra Lietuvos Aplinkosaugos organizacijų koalicijos pirmininkas. Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo specialybę turintis K.Navickas anksčiau yra dirbęs Regioninio aplinkos centro Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos biuro vadovu.
Žemės ūkio – Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, ūkininkas 56 metų Bronius Markauskas. Žemdirbių teises B.Markauskas aktyviausiai gynė 2003 metais, kai su bendražygiais organizavo kelių blokadą Lietuvoje ir reikalavo didesnės piniginės paramos pieno gamintojams. Blokada nutraukta tik gavus Vyriausybės pažadą skirti paramą. 2004 metais už blokadas teismas B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai. Tačiau 2013 metų pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga. Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 metais to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.
B.Markauskas turi inžinieriaus elektriko specialybę. Nuo 1990 metų savo gimtajame Trušelių kaime, Klaipėdos rajone ūkininkauja. Dar prieš tapdamas ūkininku B.Markauskas jau buvo išrinktas Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku, o 2006 metais tapo Žemės ūkio rūmų, atstovaujančių daugeliui Lietuvos žemės ūkio ir kaimo reikalų asociacijų, pirmininkas. Pastaruoju metu jis ėjo šios organizacijos vicepirmininko pareigas.
Kultūros ministerijai vadovauti siūloma 50 metų Liana Ruokytė Jonsson.
Ji studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje. L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Į skandinavų kalbas, daugiausia – švedų ji yra išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kūrinių. Šiuo metu ji dirba Lietuvos kino centre, atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.
Vidaus reikalų ministru siūlomas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 43 metų Eimutis Misiūnas. Teisininkas E.Misiūnas teisme dirba tik metus: beveik du dešimtmečius dirbo akademnį darbą, didžiąją laiko dalį tai darė savo Alma Mater Mykolo Romerio universitete (tuo metu – Lietuvos policijos akademija). Daugiau nei septynerius metus jis yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje Korupcijos prevencijos valdybos vyriausiuoju specialistu.
Švietimo ir mokslo ministerijai – dabartinė MOSTA vadovė 41 metų Jurgita Petrauskienė. J.Petrauskienė šiuo metu vadovauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA). Ši įstaiga vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuoja ir atlieka mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikia mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – Vilniaus „Carito“ direktorius 38 metų Linas Kukuraitis. L.Kukuraitis Katalikų bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai vadovauja 7 metus, anksčiau yra vadovavęs Palaimintojo Jurgio Matulaičio centrui sostinėje. Penkių vaikų, kurie visi gimė namuose, tėvas L.Kukuraitis yra studijavęs socialinius mokslus. Jis taip pat dėstytojauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, su kitais nevyriausybininkais pernai dirbo vyriausybinėje komisijoje dėl pabėgėlių integracijos.
Susisiekimo ministerijai vadovauti teikiamas dabartinis energetikos ministras 47 metų Rokas Masiulis. Kadenciją baigiančioje Vyriausybėje R.Masiulis nuo 2014 metų rugsėjo dirbo energetikos ministru. Iki tol nuo 2010 metų vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“. Prieš tai jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo vystymo direktorius ir valdybos narys, 14 metų jis dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams. Nepartinis R.Masiulis yra vedęs, turi du sūnus. Jo brolis – telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.
Finansų ministru siūlomas buvęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius 37 metų Vilius Šapoka. 37 metų ekonomistas iki darbo centriniame banke buvo Vertybinių popierių komisijos, 2012-ųjų pradžioje prijungtos prie Lietuvos banko, pirmininkas. Jis yra dirbęs tuometiniame Lietuvos taupomajame banke (dabar „Swedbank“), Finansų ministerijoje. 2012-ųjų rudenį Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet minėjo V.Šapoką kaip vieną galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau V.Šapoka pareiškė tokioje Vyriausybėje nedirbsiantis.
Krašto apsaugos ministerijos vadovu teikiamas Lietuvos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius 48 metų Raimundas Karoblis. R.Karoblis pagal išsilavinimą – teisininkas, nuo 1994 metų dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Vadovaudamas Lietuvos atstovybei Briuselyje, 2013 metais jis buvo vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES koordinatorių. Pastaruosius metus 48 metų diplomatas eina už ES reikalus atsakingo viceministro pareigas.
Energetikos ministru siūlomas energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje 34 metų Žygimantas Vaičiūnas. Iki 2014 metų rugsėjo jis dirbo tuometinio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus patarėju, o 2011-2012 metais – energetikos viceministru. Energetikos ministerijoje Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėju pradėjo dirbti 2009 metais. Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž.Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre. Socialdemokratai, pagal koalicijos sutartį teikė tris kandidatus į ministrus. Visi jie įrašyti galutiniame S.Skvernelio sąraše.
Užsienio reikalų ministru siūlomas dabartinis ministras 55 metų Linas Linkevičius.
L.Linkevičius šiai ministerijai vadovauja nuo 2012 metų pabaigos. Kartu su prezidente jis užėmė griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu po Krymo aneksijos ir tapo vienu iš matomiausių Maskvos kritikų tarp ES politikų. Nors yra Socialdemokratų partijos narys, L.Linkevičius nėra itin aktyvus partijos struktūrose, ir kai kurie partijos nariai teigia, kad pozicijas jis dažniau derina su prezidente nei partijos nariais.
L.Linkevičius kelis kartus viešai susikirto su socialdemokratų eurokomisaru Vyteniu Andriukaičiu, kuris ragina Lietuvą laikytis nuosaikesnės pozicijos. Politinę karjerą L.Linkevičius pradėjo anksti, kai būdamas vos 31 metų 1993 metais buvo paskirtas krašto apsaugos ministru. Šias pareigas jis ėjo dukart - 1993-1996 ir 2000-2004 metais.
Ūkio ministerijai vadovauti teikiamas Jonavos meras 32 metų Mindaugas Sinkevičius. Kadenciją baigiančio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sūnus Mindaugas nuo 2011 metų balandžio dirba Jonavos rajono meru, 2015 metų kovą pirmą kartą rengtuose tiesioginiuose mero rinkimuose perrinktas rajono meru. Daktaro laipsnį turintis M.Sinkevičius Jonavos rajono savivaldybės taryboje dirba nuo 2007 metų, nuo 2008 metų kovo iki 2009 metų dirbo savivaldybės mero pavaduotoju. M.Sinkevičiaus tėvas – susisiekimo ministras R.Sinkevičius, mama –Aplinkos apsaugos agentūros Bendrųjų reikalų skyriausi vyriausioji specialistė, buvusi Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ inžinierė technologė. Sesuo Rūta Jasilionė – advokatų kontoros „Valiūnas ir partneriai Ellex“ advokato padėjėja. M.Sinkevičius minimas tarp kandidatų į socialdemokratų vadovus.
Teisingumo ministru siūlomas buvęs parlamentaras 41 metų Darius Petrošius. D.Petrošius – socialinių mokslų teisės krypties daktaras, po studijų Mykolo Romerio universitete dešimtmetį jame dėstytojavo. Karjeros pradžioje dirbo Vadovybės apsaugos departamente, dirbdamas universitete vadovavo ir tėvo – verslininko ir bei buvusio Tauragės mero socialdemokrato Prano Petrošiaus įmonėms. D.Petrošis buvo išrinktas Tauragės tarybos nariu, praėjusią kadenciją dirbo Seime, vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai. Socialdemokratams patvirtinus jo kandidatūrą, „valstiečių“ derybininkas Povilas Urbšys paskelbė, kad D.Petrošiaus šeima gali būti susijusi su prieštaringai vertinamu tauragiškiu verslininku Arūnu Pukeliu, pravarde Švinius. D.Petrošius bet kokius ryšius neigė, nors prokurorai praeityje siekė A.Pukeliui uždrausti bendrauti su jo tėvu P.Petrošiumi, tačiau teismas šias sankcijas panaikino.
Pasirinko pats
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos premjeru pasiūlytas S.Skvernelis teigė, kad visus keturiolika ministrų pasirinko savarankiškai, o su prezidente tik konsultavęsis.
„Teisė teikti kandidatą ministrui pirmininkui yra visiškai išlaikyta“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl jo kandidatų sąrašas smarkiai skiriasi nuo LVŽS skelbtos galimos Vyiausybės, S.Skvernelis nepateikė aiškaus atsakymo.
„Kalbant apie „šešėlinės“ Vyriausybės kandidatus lėmė įvairios priežastys, viena – būti „šešėliniu“ ministru ir galimu kandidatu, kita, kai reikia realiai pradėti tuos darbus vykdyti, tai susiję ir su pasiryžimu, ir su pasiaukojimu, ir su gyvenimo būdo pakeitimu. Tai buvo ir žmonių savarankiški apsisprendimai, ir bendri sprendimai kalbantis apie jų vizijas, matymus“, – sakė jis.
Paskirtasis premjeras pabrėžė, kad jo pasirinkti kandidatai dar bus patikrinti specialiųjų tarnybų ir, jei kils abejonių, gali būti patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė.
„Aš tiesiog noriu paminėti pagrindinį principą: visų 14 kandidatų atžvilgiu, kaip jau minėjau, nuo šio momento galima pradėti vykdyti Korupcijos prevencijos įstatyme numatytas procedūras, kito teisinio kelio išsklaidyti galimas abejones arba jas patvirtinti nėra. Šitas patikrinimas bus atliktas, ir jei kažkam iš ministrų kils klausimų dėl gebėjimo užimti pareigas, dėl reputacijos reikalų, bus patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė“, – teigė S.Skvernelis.
S.Skvernelis antradienį buvo prezidentės dekretu paskirtas į ministro pirmininko pareigas. Per penkiolika dienų jis turi Seimui pateikti Vyriausybės programą. Pagal Konstituciją, ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia Prezidentas.
Šaltinis: 15 min.lt
