NATO teigia pastarosiomis dienomis pastebinti „reikšmingą“ Rusijos karių atsitraukimą iš rytų Ukrainos, tačiau pažymi, kad dalis pajėgų šiame regione vis dar lieka mobilizuotos.
NATO atstovas pulkininkas leitenantas Jay Janzenas sakė, kad sudėtinga tiksliai nustatyti Ukrainoje likusių Rusijos karių skaičių, kadangi prorusiškai nusiteikę sukilėliai vis dar kontroliuoja kai kuriuos pasienio perėjimo punktus.
Tuo tarpu Maskva ir toliau neigia ginkluojanti sukilėlius ar siunčianti rusų pajėgas į Donecko ir Luhansko regionus.
JT pareigūnų duomenimis, nuo to laiko, kai balandžio mėnesį prasidėjo susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir sukilėlių, žuvo jau 3 245 žmonės.
Netvirtos paliaubos laikosi nuo rugsėjo 5 d., ir abi pusės sutiko įsteigti 30 km (19 km) buferinę zoną. Tačiau kartas nuo karto vis dar pasirodo pranešimų apie naktinius apsišaudymus Donecke, Avdijivkoje ir Debaltseve.
Kovo mėnesį Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį pietinį Krymo pusiasalį. Šį žingsnį pasmerkė Ukraina ir Vakarai. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos vėliau įvedė sankcijas prieš Rusiją dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte.
„Specialiosios pajėgos“
„Buvo pastebėtas reikšmingas Rusijos pajėgų atsitraukimas iš Ukrainos teritorijos, bet tūkstančiai jų vis dar yra mobilizuoti pasienio ribose, - kanadietis pulkininkas leitenantas Janzenas sakė trečiadienį. - Kai kurie Rusijos kariai dar lieka Ukrainos viduje. Jų skaičių nustatyti sunku, nes prorusiškai nusiteikę separatistai kontroliuoja kelis pasienio perėjimo punktus, o pajėgos reguliariai juda pirmyn ir atgal per pasienį.“
„Be to, specialiosios Rusijos pajėgos veikia Ukrainoje, o juos atpažinti taip pat sudėtinga“, - pridėjo jis.
Ukrainos pareigūnai pakartotinai tvirtino, kad tūkstančiai smarkiai ginkluotų Rusijos karių išlieka savo pozicijose prie rytinės Ukrainos sienos.
Trečiadienį Ukrainos karo žurnalistas Dmitras Timčiukas sakė, kad Rusijos pajėgos taip pat ir toliau yra dislokuotos šiaurės Kryme, kur „buvo perkeltos kelios oro gynybos sistemos“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama sakė, kad Rusijos „veiksmai Ukrainoje apsunkina šią pokarinę taiką“.
Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, jis sakė, kad „Amerika ir mūsų sąjungininkai palaikys Ukrainos žmones, jiems kuriant savo demokratiją ir ekonomiką“, bei paragino Rusiją pakeisti savo veiksmų planą.
Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu Rusija žengs „taikos ir diplomatijos keliu“, tuomet JAV panaikins savo sankcijas.
Rinkimų „ignoravimas“
Trečiadienį sukilėlių lyderiai paskelbė lapkričio 2 d. rengsiantys rinkimus, taip pasipriešindami centrinei vyriausybei Kijeve.
Ukrainos parlamentas praėjusią savaitę priėmė įstatymą, suteikiantį trejų metų „savivaldą“ Donecko ir Luhansko regiono dalims ir leidžiantį gruodžio 7 d. juose surengti rinkimus. Šį sprendimą kai kurie parlamentarai pavadino „kapituliacija“.
Tačiau sukilėlių lyderiai paskelbė nustatysiantys preliminarią rinkimų datą penkiomis savaitėmis anksčiau. Abiejų regionų sukilėliai siekia išsirinkti Aukščiausiąją tarybą (parlamentą) ir savo lyderius. Tuo tarpu rinkimai į Ukrainos parlamentą yra numatyti spalio 26 d.
Pagal devynių punktų susitarimą, savaitgalį pasirašytą Minske, Baltarusijoje, Ukrainos vyriausybė ir sukilėlių pajėgos sutiko atitraukti savo sunkiąją artileriją 15 km atgal nuo įtraukimo į mūšį ruožo, taip sukuriant 30 km buferinę zoną.
Donecko separatistų lyderis Aleksandras Zakarčenko paskelbė, kad sukilėliai Donecke antradienį kai kuriose vietose jau pradėjo perkėlinėti savo sunkiąją artileriją, „tačiau tik tose vietose, kur Ukrainos reguliarioji kariuomenė padarė tą patį“.
Ukraina pirmadienį paskelbė besiruošianti perkelti savo sunkiąją artileriją, tačiau visą kitą ginkluotę ir pajėgas planuojama išlaikyti vietoje.
Minsko memorandumas: pagrindiniai faktai
• Perkelti sunkiąją artileriją 15 km atgal iš kiekvienos kontakto pusės, taip sukuriant 30 km saugumo zoną;
• Uždrausti puolamąsias operacijas;
• Uždrausti karinių lėktuvų skrydžius virš saugumo zonos;
• Pradėti žvalgybinę OSCE misiją;
• Atitraukti visus samdytus užsienio kovotojus iš konflikto zonos.
