Rusija pranešė „nepasiduosianti“ spaudimui po to, kai dėl Ukrainoje tebesitęsiančio konflikto buvo įvestos naujos JAV, ES ir Kanados sankcijos. Rusijos vyriausybės atstovas sakė, kad Maskva labai apgailestauja dėl to, jog „Vakarai dar kartą pademonstravo visišką suinteresuotumo trūkumą“ sprendžiant krizę pietryčių Ukrainoje. Rusija šiuo metu taip pat svarsto „atsakomuosius veiksmus“, pridėjo atstovas.
Sankcijos Krymui
JAV sankcijos yra sutelktos į Krymą, kuris kovo mėnesį buvo aneksuotas Rusijos. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė vykdomąjį potvarkį, kuriuo į Krymą yra draudžiama eksportuoti prekes, technologijas ir paslaugas, bei kuriuo tam tikroms Rusijos ir Ukrainos kompanijoms bei asmenims yra įvedamos naujos sankcijos. Obamos teigimu, šis veiksmas parodo, jog JAV niekada nepriims Rusijos įvykdyto Krymo aneksavimo.
Panašios priemonės, kurių anksčiau šią savaitę ėmėsi ir Europos Sąjunga, oficialiai įsigaliojo šeštadienį, o Kanada penktadienį paskelbė įvedanti atskiras sankcijas Krymui.
Po to, kai buvo okupuotas šis pusiasalis, prorusiškai nusiteikę separatistai balandį užėmė Donecko ir Luhansko regionų dalis rytų Ukrainoje, o vėliau paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos. Per pastaruosius mėnesius kovų metu žuvo apie 4 700 žmonių; dar milijonas buvo priversti palikti savo namus. Penktadienį susirėmimuose žuvo dar penki Ukrainos kariai – tai yra didžiausias aukų skaičius nuo to laiko, kai gruodžio 9 d. prasidėjo paskutinis bandymas paskelbti taikos paliaubas.
Be prekių, technologijų ir paslaugų eksporto draudimo, JAV asmenys ir kompanijos nuo šiol taip pat negalės Kryme pirkti jokio nekilnojamo turto ar kurti verslų bei finansuoti Kryme veikiančių įmonių. Naujosios sankcijos taip pat paliečia 24 Ukrainos ir Rusijos piliečius bei tam tikras kompanijas, kaltinamas Ukrainos destabilizavimu. Tarp tokių kompanijų yra Rusijos akcijų investicijų grupė „Marshall Capital Partners“ bei baikerių organizacija „The Night Wolves“, įtariama ryšiais su Kryme vykstančia karine kampanija.
Europos Sąjunga praėjusį ketvirtadienį taip pat paskelbė įvedanti naujas sankcijas šiam karo draskomam regionui. Jomis Kryme yra uždraudžiamas bet koks investavimas bei dalyvavimas Rusijos vykdomuose naftos ir gamtinių dujų telkinių ieškojimuose ir tyrinėjimuose Juodojoje jūroje. Europos kruiziniai laivai taip pat nebegalės lankytis šio pusiasalio uostuose.
Tačiau, kaip ir ES, Obama paskelbė kol kas neįvesiantis naujų sanacijų pačiai Rusijai, ir dar kartą paragino sušvelninti įtampą rytų Ukrainoje.
„Laisva valia“
„JAV ir Kanada vis dar negali susitaikyti su laisva valia, kurią Krymo ir Sevastopolio gyventojai išreiškė kovo mėnesį, - išplatintame pranešime teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius. – Krymo gyventojai šiandien stovi kartu su visa rusų tauta, kuri niekada nepasidavė ir niekada nepasiduos spaudimui iš išorės.“
Savo ruožtu, Obama pranešė: „Aš dar kartą raginu Rusiją nutraukti okupaciją ir bandymą aneksuoti Krymą, liautis remti separatistus rytų Ukrainoje ir vykdyti savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimą.“
Susitarimas, kurį rugsėjo mėnesį Minske, Baltarusijoje pasirašė Ukraina ir prorusiški sukilėliai, skelbia apie taikos paliaubų pradžią ir išdėsto taikos proceso sąlygas. Tačiau, Lukaševičiaus teigimu, sankcijos prieš sukilėlių lyderius Luhansko ir Donecko regionuose rytų Ukrainoje pakenkė visam politiniam procesui. Ministerijos atstovas taip pat patarė Vašingtonui ir Otavai „apgalvoti savo veiksmų padarinius“.
Nuo Minske priimtos taikos paliaubų sutarties įsigaliojimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių. Ukrainos krizė prasidėjo prieš metus, kai promaskvietiškas šalies lyderis Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti artimesnių prekybos ryšių su ES sutartį ir vietoje to pasirinko artimesnį bendradarbiavimą su Rusija. Šis jo sprendimas įžiebė proeuropietiškus protestus šalies sostinėje Kijeve, kurių metu Janukovyčius vasario mėnesį galiausiai buvo nuverstas iš posto.
