Kalbėjimą apie tai, kaip Donaldo Trumpo kampanija yra pasmerkta žlugti, pakeitė kalbos, kad šio kandidato pergalė pirminiuose rinkimuose yra neišvengiama. Sueigose Ajovoje jis buvo antrasis, tapo absoliučiu lyderiu rinkimuose Naujajame Hampšyre ir Pietų Karolinoje, o galiausiai laimėjo ir antradienį Nevadoje vykusią respublikonų sueigą.
Tačiau ne šios Trumpo pergalės garantuoja neišvengiamą pralaimėjimą bet kokiam respublikonų kandidatui, kuris pabandys sustabdyti šį fenomeną, o faktas, kad iki superantradienio likus savaitei Trumpas yra labiausiai tikėtinas kandidatas laimėti likusių pirminiuose rinkimuose dalyvaujančių valstijų delegatus. Kad nominaciją nusičiuptų iki respublikonų konvencijos, Trumpui reikia 1 237 delegatų. Iki Nevados sueigos jis turėjo 67, o antroje vietoje esantis Tedas Cruzas – 11.
Štai jums truputis matematikos. Remiantis „Real Clear Politics“ vidurkiais, vienintelės valstijos, kurių per superantradienį rizikuoja netekti Trumpas, yra Arkanzasas ir Teksasas – abiejose valstijose didele persvara pirmauja Cruzas. Tačiau net jei bus antruoju numeriu Teksase, jis vis tiek gali laimėti, nes šioje valstijoje delegatai paprastai skirstomi proporcingai pagal surinktus balsus ir tik tada, jei vienas kandidatas surenka balsų daugumą, jam atitenka visi delegatai. Jei Cruzui nepavyks laimėti triuškinančia persvara, jam teks dalį 155 delegatų atiduoti Trumpui, kas iš esmės praktiškai garantuoja šiam nominaciją (jei Cruzas nepasieks šios pergalės savo paties valstijoje, mažai tikėtina, kad pavasaris jam bus sėkmingas kitose).
Šiais metais respublikonų pirminiai rinkimai turi labai specifišką iššūkį, kurį Prinstono universiteto profesorius ir neuromokslininkas Samas Wangas vadina „galutinio termino problema“. Prinstono rinkimų konsorciumui vadovaujantis Wangas dar vasario pradžioje kalbėjo apie tai, jog respublikonų kandidatų laukui reikia kuo greičiau susiaurėti. Jis paskyrė dvi svarbias datas kelyje į Trumpo sutriuškinimą. Pirmoji data – vasario 29-oji, kai Trumpas prieš kovo 1-osios (superantradienio) rinkimus turėtų turėti tik 2 varžovus, o antroji – kovo 14-oji, kai, pasak Wango, su Trumpu kovoti turėtų tik vienas varžovas.
Reikalas tas, kad daugelis valstijų, kuriose rinkimai įvyks iki kovo 8-osios, atitinka Pietų Karolinos modelį, kur Trumpas surinko vos trečdalį balsų, tačiau dėl delegatų skirstymo taisyklių sugebėjo susirinkti visus delegatus. Net po to, kai po pralaimėjimo Pietų Karolinoje iš kovos pasitraukė Jebas Bushas, Trumpas iki kovo 1-osios turi keturis varžovus (iš viso rinkimus pradėjo 17 respublikonų kandidatų). Marco Rubio, Johnas Kasichas ir Cruzas bandys išplėšti pergales savosiose valstijose (kuriose kiekvienas pirmauja, išskyrus Rubio). Benas Carsonas užsispyrėliškai nesitraukia iš rinkiminės kovos, nors visuose iki šiol vykusiuose rinkimuose yra geriausiu atveju ketvirtoje vietoje. Tai reiškia, kad jei per ateinančią savaitę visi, išskyrus Rubio ir Cruzą, nepasitrauks iš kovos, Trumpo sustabdyti nebus įmanoma.
„Bet kokios strategijos, kaip sustabdyti Trumpą, yra nerealistiškos, – sako Wangas. – Beveik visi analitikai yra apakinti Trumpo kampanijos keistumo.“
Jam pritaria Džordžijos universiteto politikos mokslų profesorius ir tinklaraščio „Frontloading HQ“ autorius Joshas Putnamas, kuris mano, kad vienintelis atvejis, kai galima nugalėti Trumpą, tai vienas prieš vieną.
Net jei pirminiuose rinkimuose liktų tik Trumpas, Rubio ir Cruzas, pastarųjų lauktų nelengva kova. Praėjusios savaitės „Economist/YouGov“ apklausa rodo, kad Trumpą palaiko 46, Rubio – 28, Cruzą – 26 procentai rinkėjų. Tokią pat situaciją atskleidė ir ankstesnė „NBC/Wall Street Journal“ apklausa.
Wangas tikina, kad Trumpo „lubos“ apklausose yra nesvarbios, mat tikrai svarbus skaičius yra tik jo gaunamų delegatų skaičius.
„Pagal respublikonų taisykles, daugumą delegatų laimėti galima su vos 30 procentų rinkėjų balsų, jei tik susiklosto tinkamos sąlygos, – sako Wangas, kaip pavyzdį pateikdamas Pietų Karoliną, kur Trumpui atiteko visi 50 valstijos delegatų, šiam surinkus tik 33 procentus balsų. – Kiti balsai pasidalina tarp kitų kandidatų, todėl ir pabrėžiu kuo mažesnio Trumpo varžovų skaičiaus svarbą. Nors dabar Trumpo pusėje yra 30-45 procentai rinkėjų, jo turimų delegatų skaičius viršija 50.“
Net jei pirminiuose rinkimuose liktų tik Trumpas, Rubio ir Cruzas, pastarųjų lauktų nelengva kova. Praėjusios savaitės „Economist/YouGov“ apklausa rodo, kad Trumpą palaiko 46, Rubio – 28, Cruzą – 26 procentai rinkėjų. Tokią pat situaciją atskleidė ir ankstesnė „NBC/Wall Street Journal“ apklausa.
Nesinorėtų tikėtis, kad pirminių rinkimų baigtis 100 % aiški. Tačiau pavyti lyderį rinkimuose, kuriuose faktai nesvarbūs, yra labai sunki užduotis.
