Antradienį meras Rahmas Emanuelis laimėjo rinkimus. Tai reiškia, kad jam ir toliau teks tvarkytis su siaubingomis miestą kankinančiomis finansinėmis problemomis, kurios prasidėjus naujai kadencijai ne tik kad niekur neišnyks, bet, dėl objektyvių priežasčių, vis blogės.
Kai kurie pirmosios mero kadencijos „remontai“ buvo kuklūs, daugiausiai paremti atidėliojimais, pridenginėjimais ir apsimetinėjimu, kad neprireiks esminio ir plataus masto mokesčių kėlimo, kuris supriešins valdžią su rinkėjais. Dabar prasidės sunkioji dalis.
Priklausomai nuo to, kaip eisis reikalai ateinančius kelis mėnesius, iki metų pabaigos Emanueliui gali tekti atrasti būdą padengti $2 milijardų deficitą miesto valdžios ir CPS biudžetuose. Visi puikiai žinome, kad dėl dabartinių finansinių negandų kaltas ilgas pensijų finansavimo atidėliojimas.
Viltis, kad pagalba gali ateiti iš Springfildo, labai nepatikima, turint galvoje, kad nuo savų finansinių problemų kenčianti Ilinojaus valdžia pirmą kartą per 12 metų yra politiškai pasidalinusi. Emanuelis taip pat turi ant kortos pastatytą bylą Ilinojaus Aukščiausiajame teisme, kuris turi nuspręsti, ar meras galės toliau karpyti išlaidas pensijoms.
Pinigų problemos yra ne vienintelis iššūkis, su kuriuo iš karto susidurs meras, tačiau jos neabejotinai apsunkina visa kita.
Susišaudymai ir žmogžudystės, kurių skaičius po kritinio pakilimo 2012 metais buvo sėkmingai sumažėjęs, šiais metais ir vėl pakilo, keldamas naujus klausimus dėl kontroversiškos kovos su nusikalstamumu strategijos, pasikliaujančios milžiniškomis išlaidomis už policijos pareigūnų viršvalandžius, o ne brangiai kainuojančiu naujų papildomų pareigūnų samdymu.
Dabartinė sutartis su Čikagos mokytojų sąjunga, pasiekta 2012 metais, po 7 mokslo dienas trukusio streiko, baigiasi birželį. Kaip žinia, Emanuelio santykiai su šia profesine sąjunga, tapusia pagrindine jo varžovo Jesuso Garcia rėmėja, yra nepataisomai blogi.
Tačiau visos šios problemos nublanksta prieš mūsų jau minėtas finansines miesto problemas, kurios privertė kreditų reitingavimo agentūras rekordiškai prastai įvertinti finansinę miesto situaciją.
Summa summarum: Emanuelio administracija į 2016 metų biudžeto planavimo ciklą keliauja su numatomu $430 milijonų deficitu veiklos išlaidoms, kurį reikės kažkaip užlopyti. Be to, nereikia pamiršti dar $550 milijonais išaugusių finansinių įsipareigojimų policijos ir ugniagesių pensijų fondams, kurie buvo pamiršti ir ignoruojami ilgus metus.
Finansinė problema dar aštresnė CPS, kur didžiąją dalį pastarųjų dviejų dešimtmečių mokesčių mokėtojų pinigai vietoj to, kad keliautų į pensijų fondus, buvo švaistomi į kairę ir į dešinę. Vien pirmieji žingsniai taisant žalą yra atsakingi už didžiąją dalį $1.14 milijardo deficitą laukiantį kitų metų CPS biudžete.
Rinkimų kampanijos metu Emanuelis tikino, kad jis lėtai bet užtikrintai tvarko finansinį chaosą, kurį paveldėjo iš savo pirmtako – diplomatiškai nepaminėdamas, kad tas „pirmtakas“ yra jo politinis mentorius Richardas M. Daley.
Tačiau pelno nesiekiančios nepartinės organizacijos tikina, kad Emanuelis taip pat nėra be kaltės, mat leido ir toliau pūliuoti miesto finansinėms žaizdoms. Meras naudojo buhalterinius triukus, kad įvairių agentūrų biudžetai „ant popieriaus“ atrodytų subalansuoti, tęsė ydingą mero Daley skolinimosi praktiką, kai senoms skoloms padengti yra skolinami nauji pinigai su vis didesnėmis palūkanomis, o atsakomybė už skolas stumiama vis toliau į ateitį.
Rinkimų kampanijos metu Emanuelis save pozicionavo kaip žmogų su aiškiu išėjimo iš finansinių problemų planu. Tačiau jo turimas planas labiau primena norų sąrašą, kuriame išvardintos pajamos, kurias jis tikisi gauti iš kitur.
Tame sąraše yra ir miesto kazino, dėl kurio įsteigimo jau yra seniai diskutuojama, ir potenciali pergalė Aukščiausiajame teisme, leisianti sumažinti miesto įsipareigojimus pensijų fondams, ir viltis, kad dalį atsakomybės už CPS pensijų finansavimą perims valstijos valdžia, mat, jo manymu, Čikaga šiuo klausimu yra per mažai finansuojama lyginant su kitais valstijos miestais.
Tačiau valstija turi savų finansinių problemų, jau nekalbant apie tai, kad valdžiai, kurios gubernatoriaus kėdėje sėdi respublikonas Bruce’as Rauneris, o įstatymų leidėjai yra demokratai, sunkiau priimti bet kokius nutarimus. Be to, Rauneris jau ne kartą yra aiškiai pasakęs, kad Čikaga gali nelaukti jokių specialių nuolaidų, nes atėjo laikas jai ir visai valstijai susiveržti diržus.
