Rusijai pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, apžvalgininkai Lietuvoje tai pavadino „juoda diena Europos ir pasaulio istorijoje“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karą visoje Ukrainos teritorijoje, paskelbęs apie „karinę operaciją“ per televiziją transliuotoje kalboje ketvirtadienį apie 5 val. ryto Lietuvos laiku. Netrukus pasirodė pranešimai apie atakas įvairiuose Ukrainos miestuose.
Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala komentavo, kad Rusijos veiksmai skiriasi nuo 2014 metų Krymo aneksijos.
„Tai yra juoda diena Europos ir pasaulio istorijoje. Yra pradėta atvira agresija ir ji neturi kol kas apibrėžtų ribų. Mes negalime tikėti niekuo, ką kalbės Kremliaus atstovai, nes dar prieš keletą dienų jie neigė bet kokias intencijas vykdyti tokią karinę operaciją“, – padėtį komentavo politologas.
Pasak L. Kojalos, šįkart ataka skiriasi nuo Rusijos veiksmų 2014 m., kai ji „bandė manevruoti, sakydama, kad Kryme vyksta referendumas“, o Donbase rusų kariai veikė be skiriamųjų ženklų.
„Dabar tai yra atvira agresija“ ir Ukrainai gresia didelis pavojus, pasak L. Kojalos.
Nors JAV pradėjo skelbti apie Rusijos planus užpulti Ukrainą jau prieš kurį laiką, galimybės, kad Vakarai galėjo sustabdyti Kremliaus agresiją, „buvo ribotos“, pasak jo. Sustabdyti Maskvos veiksmus, galėjo nebent vidiniai Rusijos veikėjai, elito sluoksnis, kuriam dabar kyla didelis pavojus.
Pasak L. Kojalos, pirmieji kitų valstybių veiksmai tikėtini dar šiandien JT Saugumo Taryboje, greičiausiai bus paskelbtos dar griežtesnės sankcijos Rusijai. Vis dėlto kadangi Ukraina nėra NATO narė, „tikėtis tiesioginės karinės paramos, tai yra, bendro buvimo fronto linijoje mes neturėtume“.
„Eilinį kartą pasitvirtino, kad Amerikos žvalgyba viską matė labai tiksliai ir dabar tiesiog gaila, kad tiek daug žmonių ir vadovų taip ilgai netikėjo, ką sako Vašingtonas“, – komentavo MRU docentas Virgis Valentinavičius.
Tai, kad atakos vyksta prie didžiųjų šalies miestų prieštarauja paties V. Putino žodžiams, kad puolimas vyks tik Donbase, pasak jo. „Klausimas, ar tai tiesiog bombardavimas įbauginti ir sunaikinti komandinius punktus, ar tiesiog Putinas eilinį sykį meluoja ir puolimas bus ne tik Donbase, bet ir aplinkui“, – sako jis. Bombardavimas prie Charkovo gali reikšti, kad pajėgos gali pajudėti ir į Belgorodo sritį.
Rusijos vyriausybė ir V. Putinas asmeniškai daug melavo pastaruoju metu ir teiginiai, kad puolimas bus vykdoma tik Donbase, „gali būti eilinis melas“.
Pasak V. Valentinavičiaus, mažiausiai, kas nutiks, tai sausumos puolimas Donbaso regione, bet visos galimybės kol kas yra atviros, įskaitant veržimąsį per sieną, iš jūros tarp Krymo ir Mariupolio. „Juodojoje jūroje suka ratus, mes žinome, virš dešimties didelių desantinių laivų“, – kalbėjo politologas.
Apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus žodžiais, Kremliaus režimas parodė, kad iki galo išprotėjo.
„Šitas režimas ėmėsi kruvinų veiksmų, kurių iš jų jau kurį laiką buvo galima tikėtis, bet vis tik dar buvo viltis, kad režimas iki galo neišprotėjo. Panašu, kad išprotėjo iki galo“, – sakė M. Laurinavičius.
„Režimas žengė dar vieną, dabar jau didelį žingsnį savęs sunaikinimo link. Vakarams reikia galvoti, kokiais greičiausiais būdais šitą režimą reikia sunaikinti“, – mano M. Laurinavičius.
Apžvalgininko teigimu, tiesiogiai Vakarai kariniais veiksmais į Rusijos-Ukrainos karą nesikiš, tačiau privalo Kijevui teikti ginkluotę, kad atsvertų Rusijos karinį pranašumą. „Ukrainičaiai pasiruošę ir pajėgūs gintis“, – teigė M. Laurinavičius, pasak kurio „karinis Rusijos pranašumas abejonių nekelia“.
Pasak jo, Vakarai šiuo metu turi visą dėmesį telkti ginkluotės tiekimui. „Sunku tikėtis, kad greitai bus priimti sprendimai, bet dabar pagrindiniai dalykai yra ne naujos sankcijos, kurios nesustabdys režimo, nors yra būtinos, tam, kad tą režimą silpninti ir artinti jo žlugimą, bet sustabdyti sankcijomis šito režimo jau neįmanoma“, – sakė apžvalgininkas.
