Respublikonų partija jau nebėra verslui palanki partija, sako milijardierius verslininkas Michaelas Bloombergas.
„Partija tampa ne verslo, o darbo partija, - Manhatane vykusiame filantropų suvažiavime kalbėjo buvęs Niujorko meras. – Respublikonų partija nebereprezentuoja verslo.“
Bloombergas nurodė spalį Tarptautinės sunkvežimių vairuotojų brolijos, vienos didžiausių profsąjungų šalyje, žengtą netikėtą žingsnį paprašant susitikimo su respublikonų kandidatu Donaldu Trumpu. Kitą dieną po brolijos pranešimo, 600 000 narių vienijančios organizacijos „Amerikos komunikacijų darbuotojai“ prezidentas Chrisas Sheltonas taip pat pranešė, jog jo profsąjunga palaikys Trumpą, jeigu tokią valią išreikš jos nariai, nors anksčiau profsąjungos tradiciškai remdavo demokratų kandidatus.
Tuo tarpu vasario mėnesį kalbėdamas Naujajame Hampšyre Trumpas sakė: „Aš turiu milžinišką paramą iš profsąjungų, ir turiu milžinišką paramą miestuose, kuriuose nėra profsąjungų. Darbininkai mane dievina.“
Respublikonų partijos šulų nepasitenkinimui, Trumpas ne kartą nukreipė savo įtūžį į Volstritą, korporacijas ir turtinguosius. Jis skelbia, kad reikia didinti mokesčius apribotos rizikos fondams ir ragina boikotuoti tokias kompanijas kaip „Apple“, „Starbucks“, „Macy‘s“ ir sausainių „Oreo“ gamintoją „Nabisco“. Jis taip pat grasino „apsunkinti gyvenimą“ kompanijai „Amazon“, jeigu jos vadovas Jeffas Bezosas pasinaudos savo politine įtaka, kad užkirstų Trumpui kelią gauti partijos nominaciją.
Nepaisant savo paties įtartinų versliukų, Trumpas pavertė ekonominę nelygybę ir idėją, kad politinė sistema yra nukreipta prieš neturtinguosius, savo arkliuku – tuo pačiu, kurio dėka „demokratiškas socialistas“ Bernie Sandersas tapo labai rimtu Hillary Clinton varžovu, sakė Bloombergas.
Respublikonų partijos šulų nepasitenkinimui, Trumpas ne kartą nukreipė savo įtūžį į Volstritą, korporacijas ir turtinguosius. Jis skelbia, kad reikia didinti mokesčius apribotos rizikos fondams ir ragina boikotuoti tokias kompanijas kaip „Apple“, „Starbucks“, „Macy‘s“ ir sausainių „Oreo“ gamintoją „Nabisco“.
Atskyra tarp stambiojo verslo ir respublikonų partijos, kuri istoriškai reprezentuodavo jų interesus, ypač pagilėjo pernai metais, partijos įstatymų leidėjams ir kandidatams atsisakant pripažinti žmonijos vaidmenį klimato kaitoje ir remiant mažumas diskriminuojančius įstatymus. Praėjusiais metais, šaliai laukiant istorinio Aukščiausio teismo sprendimo, kuris galiausiai leido visoje šalyje įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas, beveik 400 kompanijų paragino teismą priimti mažumoms palankų nutarimą. Dabar visa korporacinių gigantų kuopa kovoja su respublikonų įstatymų leidėjais šalies pietuose ir Vidurio Vakaruose, dėl įstatymų, kurie draudžia translyčiams asmenims naudotis tualetais, atitinkančiais jų lytinę tapatybę, bei kurie leidžia verslams diskriminuoti žmones dėl jų lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos.
Nuomonių skirtumas tarp respublikonų partijos ir korporacinės Amerikos dar didesnis klimato kaitos klausimu. Du pagrindiniai partijos kandidatai prezidento rinkimuose – Trumpas ir Teksaso senatorius Tedas Cruzas – apskritai neigia klimato kaitą. Nedaug nuo jų atsilieka trečioje vietoje pagal populiarumą esantis Johnas Kasichas. Tačiau būtent klimato kaita, kurią iš esmės lėmė pramonės revoliucija, šiemet tapo pačia didžiausia grėsme ekonomikai, sausį paskelbė Pasaulinis ekonomikos forumas.
„Klimato kaita kelia didžiulį pavojų pasauliui dėl numanomo geriamo vandens trūkumo, maisto stygiaus, sulėtėjusio ekonominio augimo, silpnesnės visuomeninės sanglaudos ir padidėjusių saugumo grėsmių“, - tuo metu išplatintame pranešime teigė Cecilia Reyes, vyriausioji Ciuricho draudimo grupės grėsmių vertinimo specialistė.
Bloombergas jau atkreipė savo dėmesį į šią problemą – be savo filantropinės veiklos, jis taip pat vadovauja konsultacinei firmai „Bloomberg New Energy Finance“, kuri teikia paslaugas atsinaujinančių energijos šaltinių pramonei. Tiesa, jam dar reiks daug nuveikti – mokslininkai skelbia, jog pasauliui per ateinantį dešimtmetį reikia išleisti maždaug $7 mlrd. norint veiksmingai pažaboti klimato kaitą.
74-erių Bloombergas sako iš pradžių savo gimtajame Bostone, o vėliau – Niujorke, kuriame gyvena nuo 7-ojo dešimtmečio, rėmęs demokratus, o į respublikonų partijos sąrašus įsirašė 2001-aisiais, siekdamas tapti meru, iš dalies dėl to, kad jo asmeninis požiūris į verslą prasilenkė su to meto Niujorko demokratų pažiūromis. Respublikonų partiją jis paliko 2007-aisiais ir nuo to laiko nepriklauso nė vienai partijai. Jo teigimu, „realūs rezultatai yra kur kas svarbesni nei partiniai konfliktai, o geros idėjos turėtų būti aukščiau aklo atsidavimo bet kokiai politinei ideologijai“.
„Nebandau nuo pakylos nustumti Donaldo Trumpo, - sakė Bloombergas, - bet manau, kad tai, ką matome šiuose rinkimuose, pamažu tampa religija, kuriai faktai nebėra svarbūs.“
