Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį surengė klausymus, kuriuose visos suinteresuotos pusės galėjo pasisakyti, kaip reikėtų mažinti alkoholio vartojimą. Tačiau ekspertai būkštauja, jog Seimas gali pražiopsoti dar didesnę grėsmę - narkotikus.

Statistika rodo, kad vis daugiau žmonių linksta prie narkotikų, o alkoholio vartojimas po truputį mažėja. Kaip stabdyti vis augantį narkotikų vartojimą, ypač populiarėjantį tarp jauno amžiaus žmonių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas „Vakaro žinioms“ pateikė tyrimo dėl alkoholio bei narkotikų vartojimo Europos mokyklose naujausius duomenis.

2015-aisiais darytų anoniminių moksleivių ir studentų apklausų rezultatai lyginami su 1995, 1999, 2003, 2007 ir 2011 metų skaičiais. Statistika negailestinga: narkotikų vartojusio jaunimo per visą tyrimo laikotarpį padvigubėjo! O grėsmingiausiai daugėja narkotikus pamėgusių merginų. Ekspertai tai vadina katastrofa. Ypač dideli kanapių vartotojų skaičiai. Blogiausia, kad išlieka didėjimo tendencija. Žinant liberalių pažiūrų politikų nuolatinius bandymus legalizuoti „lengvuosius“ narkotikus, nesunku suprasti, kad jei ne šią Seimo kadenciją, tai kitą, jiems pavyks. Tada jau teks kalbėti apie „specializuotus narkotikų“ skyrius parduotuvėse. O ir narkomanų gyvenimo (mirčių) statistika vis kraupesnė.

Higienos instituto duomenimis, 2015 m. užregistruoti 115 mirties atvejų, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo asmenų skaičius 2015 m., lyginant su 2014 m., padidėjo 28 atvejais (2014 m. - 87 atv., 2013 m. - 54 atv., 2012 m. - 70 atv., 2011 m. - 45 atv., 2010 m. - 51 atv.). Iš 115 užregistruotų mirties atvejų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo dauguma buvo vyrų (105 - vyrai , 10 - moterų).

Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2015 m. buvo 35 metai, vyrų - 35, moterų - 34,9, jauniausiam buvo 19 metų, vyriausiam - 53 metai.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas:

- Naujasis Seimas labai akcentuoja kovą su alkoholiu, tačiau visiškai tyli apie tai, kad visuomenė vis labiau linksta prie narkotikų. Negi pastarieji yra mažesnė blogybė?

- Anksčiau teigta, kad narkotikus vartoja apie 20 proc. žmonių, dabar jau kalbama apie 30 proc. Reiškia, situacija vis prastėja. Aš komiteto posėdyje penkis kartus kėliau klausimą dėl narkotikų vartojimo. Tačiau yra pasityčiojimas, kai ir sveikatos apsaugos ministras, ir paskirtasis premjeras apie tai nenori nė girdėti. Beje, apie kovą su narkotikais naujosios Vyriausybės programoje nėra nė žodžio. Tai rodo ne tik neatsakingą politiką, bet ir cinišką požiūrį. Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad narkotikai yra nelegalūs, todėl ji negali jų reguliuoti, esą tai policijos reikalas. O policija sako negalinti kontroliuoti, nes neturi reikiamo finansavimo, kadangi Saulius Skvernelis nesirūpina savo policija.

Todėl aš ir sakau: nustokime reguliuoti tas sritis, kurios jau ir taip yra reguliuojamos, pakankamai aiškios, bet skirkite visą dėmesį kovai su narkotikais. Šitoje vietoje reikia labai daug dirbti ir pradėti nuo mokyklų. Alkoholio prieinamumas tarp nepilnamečių yra sumažėjęs iki maždaug 99 proc., o narkotinių medžiagų prieinamumas yra padidėjęs iki 100 proc. Nusipirkti kvaišalų nebėra jokios problemos, net kaimuose visi žino, kad jų galima įsigyti diskotekose, šokiuose, mokykloje. Net šios savaitės įvykis rodo, kokia tai opi problema. Turiu omenyje įvykį, kai technikume pamokų metu pareigūnas atėjo su tarnybiniu šunimi prevenciškai patikrinti, ar nevartojami narkotikai. Ir rado jų pas 17 metų moksleivį. Tai ką naujoji valdančioji dauguma kalba? Kokio cinizmo reikia kalbėti apie alkoholį, kai su narkotikais visiškai nesusitvarkoma, o jauni žmonės vis labiau į juos linksta, alkoholį keičia į narkotikus, kurie yra dar didesnė blogybė.

- Tikimasi, kad žmonės nebegers, jei alkoholio galima bus įsigyti specializuotose parduotuvėse, panaikinus jo reklamą. Tačiau narkotikų parduotuvių iš viso nėra, reklamos irgi, bet žmonės vis labiau į juos linksta.

- Būtent. Su alkoholiu bus tas pat. Jokios reklamos nei jam, nei narkotikams nereikia. Reklama eina iš lūpų į lūpas. Kuo labiau draudi, tuo uždraustas vaisius yra saldesnis. Be to, iš istorijos žinome, ką tokie draudimai duoda, prisiminkime, kad ir taip vadinamąjį sausąjį įstatymą, patyrusį visišką fiasko tiek JAV, tiek SSRS. Man tie draudimai tik juoką kelia. Aišku, reikia mažinti prieinamumą, reikia prevencijos, kontrolės. Tačiau specializuotos parduotuvės problemos neišspręs, tik sukels naujų problemų.

- Kokių?

- Mano apygardoje yra gyvenviečių su 1200 gyventojų. Jos jokios specializuotos parduotuvės neturės, nes aplink yra vaikų darželis, mokykla, globos namai, bažnyčia, o 200 metrų atstumu nuo šių objektų alkoholį parduoti bus draudžiama. Ir artimiausia parduotuvė būtų tik Šilalėje. Negana to, norima įtvirtinti, kad specializuota parduotuvė gali būti tik vietovėje, kurioje yra ne mažiau 10 tūkst. gyventojų. Šilalėje gyvena tik 7 tūkst., Rietave nėra nė 5 tūkst. Todėl visame regione specializuota parduotuvė būtų tik Plungėje arba Tauragėje. Įsivaizduokite, kiek nelegalių „taškų“ visur atsiras.

- Parduotuvėse, ypač kaimiškose, pajamos iš alkoholio pardavimo sudaro nemažą dalį visų pajamų. Specializuotas parduotuves steigti ten bus neįmanoma. Ar neatsitiks taip, kad, kai bus uždrausta prekiauti svaigalais, verslininkai iš viso parduotuves uždarys, nes jos dirbs nuostolingai? Ar nebus taip, kad tada net duonos nusipirkti žmonės turės važiuoti keliolika ar keliasdešimt kilometrų į didesnį miestą?

- Taip ir bus. Šilalės rajono žmonės į Šilalę turės važinėti pirkti dešros ir batonų. Jei nebus leidžiama prekiauti alkoholiu, negi atsiras verslininkų, kurie, nepaisydami nuostolių, į kaimus bei gyvenvietes žmonėms atveš maisto produktų? Parduotuvių neliks, o „bambaliai“ ir toliau bus pristatinėjami, tik jau nelegaliai.

- Ar vien dėl specializuotų parduotuvių įsteigimo žmonės mes gerti?

- Daromas šou, žaidžiama emocijomis ir taip bandoma darytis reklamą. Visiems aišku, kad draudimais nieko neišspręsime, kad reikia prevencinių programų, didinti žmonių užimtumą, kad jie turėtų galimybę rinktis ne alkoholį. Pavyzdžiui, mano kaime geriančių praktiškai nėra, nes visi ūkyje turi darbo. Gerti nėra kada. Jaunimas irgi negeria ten, kur yra didelis užimtumas - sporto salės ir visa kita. Be to, net ir tie, kurie linkę į žalingus įpročius, vis dažniau renkasi ne alkoholį, o narkotikus, todėl būtent jiems reikia skirti didelį dėmesį.

Kovoti su kvaišalais tikrai įmanoma, reikia tik noro ir finansavimo. Tačiau bėda ta, kad ir kai kurie policijos pareigūnai to nenori daryti, nes patys yra įklimpę. Prisiminkite atvejį, kai vienas iš Šiaulių policijos vadovų prekiavo konfiskuotais narkotikais. Tokių atvejų yra daugybė. Informaciją surinkti iš vaikų yra labai lengva, jie labai kalbūs. Tegul pareigūnas feisbuke susikuria kokį nors profilį ir pasiskelbia, kad jam 16 metų bei ieško, kur galima įsigyti narkotikų. Tai tau iškart kokius 5 taškus nurodys. O operatyvininkams beliktų tik nuvykti ir sulaikyti.

Narkotikų platinimas Lietuvoje

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, 2015 sudarė apie 3,4 proc. visų registruotų nusikalstamų veikų (2014 m. - 3,1 proc.). Pernai buvo užregistruotos 2524 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda.

Šaltinis: Respublika