Manfredas von Richthofenas (vok. Manfred Albrecht Freiherr von Richthofen, 1892 m. gegužės 2 d. – 1918 m. balandžio 21 d.), dar žinomas kaip „Raudonasis baronas“, buvo naikintuvo pilotas Pirmojo pasaulinio karo metu, aviacijos asas, vos per kelerius metus trukusią karinę tarnybą numušęs 80 priešo lėktuvų ir įvertintas pačiais garbingiausiais apdovanojimais.

Kilmingos prūsų aristokratų giminės palikuonis Manfredas von Richthofenas jau nuo mažumės buvo mokomas karo meno, o 1911 m. baigė kadetų akademiją. Į aviaciją jis atėjo iš kavalerijos. Pirmieji jo žingsniai oro dvikovų taktikos kūrėjo Oswaldo Boelckės eskadrilėje buvo nedrąsūs, bet pasitikėjimas savo jėgomis augo su kiekviena pergale. Nepatyręs, jaunas ir kuklus pilotas tapo tikru profesionalu. Numušęs 16 lėktuvų von Richthofenas buvo apdovanotas „Pour le Mérite“ ordinu – vienu aukščiausių karinių Prūsijos apdovanojimų.

1917 metų vasarį, pradėjęs vadovauti eskadrilei, von Richthofenas nudažė savo lėktuvą raudonai. Tai, kartu su jo kilme, ir leido atsirasti pravardei „Raudonasis baronas“. Ši iš toli pastebima spalva buvo savotiškas iššūkis priešams. Pasakojama, kad britai, norėdami numušti bebaimį lakūną, net subūrė specialią naikintuvų eskadrilę, o vis naujus pergalių laurus skinantį asą asmeniškai sveikino aukščiausi Vokietijos kariuomenės vadai ir net pats kaizeris. Sakoma, kad Raudonojo barono pasirodymas virš mūšio lauko pavargusiems vokiečių kariams įkvėpdavo naujos jėgos, o priešams reiškė blogą lemiantį ženklą.

Nors priešus Raudonasis baronas atakuodavo ryžtingai ir piktai, istoriniuose šaltiniuose yra užfiksuota, kad jis pats bei jo vadovaujamos eskadrilės pilotai išsiskyrė džentelmenišku elgesiu, laikėsi nerašyto garbingos kovos kodekso. Pamuštas priešo lėktuvas niekada nebuvo persekiojamas, į bandančius išsigelbėti beginklius pilotus nešaudyta. Už tokį von Richthofeno bei jo vyrų elgesį juos gerbė tiek britai, tiek prancūzai.

Beje, Raudonasis baronas buvo ne tik bebaimis karys, bet ir talentingas rašytojas. Jo karo metų užrašai nugulė į plačiai skaitomus ir tiek istorikams, tiek smalsuoliams vertingus memuarus. Deja, svajonėmis apie aviacijos ateitį ir patarimais naikintuvų pilotams pasibaigiantys atsiminimai yra tarsi nebaigti - Raudonasis baronas žuvo tarnybos metu būdamas vos 25-erių, nesulaukęs karo pabaigos.

1918 m. balandžio 21 d. von Richthofenas nedideliame aukštyje vijosi britų karinį lėktuvą „Sopwith Camel“, pilotuojamą nepatyrusio lakūno, kanadiečio leitenanto Wilfrido May‘jaus iš Karališkųjų oro pajėgų. May‘jus tuo metu šaudė į Manfredo von Richthofeno pusbrolio leitenanto Wolframo von Richthofeno lėktuvą. Matydamas atakuojamą giminaitį, Raudonasis baronas suskubo jam į pagalbą ir apšaudė May‘jų, kuris atsitraukė nuo Wolframo, tokiu būdu išsaugodamas jam gyvybę. Von Richthofenas toliau nusivijo priešą virš Somos. Čia Raudonąjį baroną pastebėjo ir užpuolė May‘jaus bičiulis, taip pat kanadietis pilotas, kapitonas Arthuras Brownas. Von Richthofenui pavyko išvengti jo atakos, ir jis toliau nuskriejo paskui May‘jų.

Dabar beveik neabejojama, kad Raudonasis baronas buvo pašautas būtent šioje paskutinėje priešo persekiojimo fazėje. Vienintelė .303 kalibro kulka perskrodė jo širdį ir plaučius, atimdama gyvybę vienam geriausių Pirmojo pasaulinio karo lakūnų. Beje, iki šiol nesutariama, kas paleido mirtiną kulką – nors karo metais ši „garbė“ buvo priskiriama kapitonui Arthurui Brownui, dabar kone neabejojama, kad kulka vis tik buvo paleista nuo žemės.

Paskutinėmis sekundėmis prieš mirtį von Richthofenas dar suspėjo suvaldyti savo lėktuvą taip, kad šis pakankamai saugiai nusileistų lauke ant kalno į šiaurę zonoje, kontroliuojamoje Australijos pajėgų.

Kritusio piloto kūną pirmieji pasiekę australų kariai iškilmingai palaidojo Manfredą von Richthofeną – „galantišką ir pagarbos vertą priešą“. Vėliau jo palaikai grąžinti į Vokietiją.