Pirmosios Lietuvos kariuomenės karininkų vaikų ir artimųjų pažintys prasidėjo ekspedicijų 1990 metais į Lamą ir 1991 metais į Norilską metu, nes iki mūsų Nepriklausomybės tai, kad esi karininko sūnus ar dukra, buvo lyg kaltė. Darbas, rengiant enciklopedinį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ pradėtas po to, kai 1998 m. gegužės mėn. Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo įkurta Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga (LKKAS). Idėją susitelkti ir įamžinti Lietuvos kariuomenės karininkus savyje nešiojo dr. Vytautas Jasulaitis, Vyčio kryžiaus kavalieriaus plk. Vinco Jasulaičio, 2 artilerijos pulko vado, sūnus.
V.Jasulaitis jau buvo sukūręs būsimo leidinio metmenis. Pradinė idėja – pradžioje pateikti bendrąsias žinias apie Lietuvos kariuomenę, tačiau greitai nutarta, kad reikia pradėti nuo pačių karininkų lyg ir inventorizavimo – sudaryti jų sąrašą. Pritarus pasiūlymui įtraukti ir partizaninės kovos dalyvius, kuriems atkūrus Nepriklausomybę buvo suteikti karininkų laipsniai, kaip mūsų kariuomenės tęstinumą, buvo galutinai nustatytas leidinio pavadinimas, kuriame įrašyti 1953 metai, laikomi partizaninės kovos pabaigos metais. Iš įsakymų kariuomenei, alfabetinių karininkų sąrašų buvo surinktos pavardės. Pirmuosiuose įsakymuose kariuomenei (1918-1923 m., o ir vėliau) buvo nemažai netikslumų, todėl vėlesniuose alfabetiniuose tomuose rengiant biografijas pavardės buvo tikslinamos, iš sąvadų išmestos neteisingai įrašytos pavardės, pataisytos klaidos pavardėse, patikslintos laipsnių suteikimo datos, įsakymų numeriai.
Medžiagą pirmiesiems tomams be sąjungos narių padėjo rinkti ats. plk. Stasio Knezio surinkti Lietuvos atsargos karininkų sąjungos nariai ats. pulkininkai Arvydas Lekavičius, Jeronimas Naprys, Justinas Noreika, kartu su jais prisijungęs Nepriklausomų rašytojų sąjungos narys Vytautas Indrašius, leidėjus suradęs Henrikas Butkus, asmeniškai domėjęsis Lietuvos kariuomenės karininkais, dim. plk. ltn. Eugenijus Mykolas Jakimavičius, rinkęs duomenis apie partizaninę kovą.
Reikėjo sumanyto leidinio leidėjo suredaguoti, sumaketuoti, o lėšų šiems darbams nebuvo. Idėją palaikė Lietuvos nacionalinis muziejus, direktorė Birutė Kulnytė, tapusi redakcinės komisijos pirmininke 1-8 leidinio tomams. Parengtus sąvadus, karininkų biografijas, surinktas nuotraukas muziejuje redaguodavo, maketuodavo ir leidinį parengdavo spaudai. Darbas rengiant leidinį nebuvo paprastas, pasidalinus raides Lietuvos centriniame valstybės archyve ieškota karininkų tarnybos, atestacijos lapų ar bent kokių žinių. Antrajam tomui (karininkai, kurių pavardės prasideda raidėmis A, B, C, Č) žinios rinktos praktiškai iš karinių fondų, vėliau imta ieškoti pagal pavardes ir kituose fonduose (Šaulių sąjungos, aukštųjų mokyklų, gimnazijų, mokytojų, geležinkelininkų, bankų darbuotojų ir kt.).
Antroji didžiulė problema ruošiant pirmąjį tomą buvo lėšos spausdinimui. Pirmoji atsiliepė 1 artilerijos pulko j. ltn. Petro Sniegaičio žmona p. Elena Brožytė-Sniegaitienė, skyrusi 15 tūkst. dolerių (tuo metu 60 tūkst. litų), kas užtikrino 1 tomo išleidimą. Išleisto 1-ojo tomo per 90 egz. išsiųsta į JAV, kaip padėka buvo gaunami čekiai, šios lėšos ir gautos už parduotas knygas buvo kaupiamos kito tomo leidybai. Rengiant 3-ąjį tomą po trumpos, labai sunkios ligos mirė sąjungos pirmininkas, šio leidinio sumanytojas dr. V.Jasulaitis. Visą leidinio rengimo darbą teko perimti šio straipsnio autoriui. Nuo 4-ojo tomo leidinį finansiškai parėmė Krašto apsaugos ministerija.
Medžiagą šiam leidiniui, neskirstant tomais, rinko sąjungos nariai Vilniuje: Vytautas Asevičius, plk. ltn. Vinco Asevičiaus sūnus, Kazimieras Antanas Baršauskas, dim. mjr. Kazio Baršausko sūnus, Danutė Deniušytė, ats. leitenanto Evaristo Deniušio, sušaudyto Sol Ilecko kalėjime, Čkalovo sr., duktė, Danutė Ercmonienė ir Algimantas Šalaviejus, kpt. Miko Šalovėjaus vaikai, Elona Grybauskienė, kpt. Leonardo Kantrimo, žuvusio Norilsko lageryje, duktė, Juozas Jankauskas, gen. št. plk. ltn. Juozo Jankausko sūnus, Palmira Karevičiūtė, mjr. Broniaus Karevičiaus duktė, Vanda Danutė Kazlauskienė, plk. Mykolo Kalmanto duktė, Jūratė Margevičienė, plk. ltn. Mykolo Jašinsko duktė, Gražina Palionienė, kpt. Izidoriaus Pucevičiaus, žuvusio partizaninėje kovoje, duktė, Arūnas Ramonis, kpt. Antano Ramonio sūnus, Giedrė Tallat-Kelpšaitė, plk. ltn. Eduardo Tallat-Kelpšos duktė, Violeta Zabielskienė, kpt. Liudo Literskio, žuvusio Norilsko lageryje, duktė; Kaune: Rita Dagienė, plk. ltn. Pijaus Dovydaičio duktė, Laimutė Kazakevičienė, plk. Juliaus Matulevičiaus, sušaudyto Sverdlovske, duktė, Valdemaras Michalauskas, plk. ltn. Kleopo Vytauto Michalausko, žuvusio lageryje Stolby saloje, Jakutijoje, sūnus, Vytautas Miliukas, ltn. Juozo Miliuko, žuvusio Taišeto lageryje, sūnus, Asta Reklaitytė, div. gen. Miko Rėklaičio duktė. Karininkai, kurių likimas nepaminėtas, turėjo laimę sugrįžti iš kalėjimų, lagerių arba pirmosios sovietinės okupacijos metu buvo suimti, Birželio sukilimo metu išlaisvinti, mirė emigracijoje.
Medžiagą pirmiesiems tomams be sąjungos narių padėjo rinkti ats. plk. Stasio Knezio surinkti Lietuvos atsargos karininkų sąjungos nariai ats. pulkininkai Arvydas Lekavičius, Jeronimas Naprys, Justinas Noreika, kartu su jais prisijungęs Nepriklausomų rašytojų sąjungos narys Vytautas Indrašius, leidėjus suradęs Henrikas Butkus, asmeniškai domėjęsis Lietuvos kariuomenės karininkais, dim. plk. ltn. Eugenijus Mykolas Jakimavičius, rinkęs duomenis apie partizaninę kovą.
Reikia pripažinti, kad nebuvo jokio materialinio suinteresuotumo – visą leidinio rengimo laikotarpį autoriai dirbo be jokio atlyginimo, vienintelis honoraras – leidinio, kurio buvo bendraautoris, tomas, ir šis pristatomas paskutinis 10-asis tomas.
1-8 tomai leisti kasmet po vieną tomą, ir nebuvo galima sulėtinti tempo, nes kiekvieno tomo laukdavo gyvieji karininkai: 2-ojo – Viktoras Ašmenskas (su juo, sulaukusiu 104 m., atsisveikinta šiemet), Vilius Bražėnas, Augustinas Bernadišius (su juo, sulaukusiu 105 m., atsisveikinta užpernai), 3-ojo – Vladas Dulkė, Juozas Gaidamavičius, Stasys Grigaliūnas, 4-ojo – Juozas Kazickas (3 tomo mecenatas), 5-ojo – Antanas Navaitis, Stasys Martinėnas ir t. t., 8-ojo – Juozas Vainauskas (su juo, sulaukusiu 102 m., atsisveikinta pernai).
Išleidus 8-ąjį tomą Lietuvos nacionalinio muziejaus taryba nutarė, kad projektas baigtas, todėl toliau viską atliko tik LKKAS. 9-asis tomas rengtas 4 metus. Įvairiausiuose fonduose Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vilniaus valstybinio universiteto archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje JAV leidžiamo laikraščio „Draugas“ komplektuose, Kauno apskrities archyve, Kauno rezistencijos ir tremties muziejuje buvo renkama medžiaga, LYA peržiūrėtos visos ten esančias karininkų bylos (peržiūrėta per 900 karininkų bylų), ieškota internete, Valstybės istorijos archyve pagal ten esančius mirties liudijimus. Taip buvo parengtas didžiausias savo apimtimi ir informatyvumu 9 tomas, kuris pristatytas LKKAS 15-ųjų įkūrimo metinių proga.
Kovo 23 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pristatytas paskutinis 10-asis tomas. Jis skiriamas Lietuvos kariuomenės šimtmečiui, visiems Lietuvos kariuomenės karininkams. Jame - Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Lietuvos Vyriausybės Ministro pirmininko žodžiai, aukštai įvertinantys leidinio rengėjų darbą. Tomas pradedamas Lietuvos kariuomenės karininkų, karo kapelionų, 1940 metų kariūnų ir aspirantų (šios 2 laidos išskirtos, kadangi baigė Karo mokyklą jau okupuotoje Lietuvoje) sąvadais, patikslintais leidžiant biografinius tomus. Kitas labai pasikeitęs lyginant su 1-uoju tomu sąvadas – karininkų, 1940-1945 emigravusių į užsienį; jis pasipildė 1 139 pavardėmis.
Dar ir dabar ne taip retai išgirstame komentarus, kad kariuomenė neiššovė nei vieno šūvio, nežinant ar specialiai nutylint priežastis, kodėl taip įvyko, todėl parengta trumpa įžanga ir sąvadas – „Karininkai – pasipriešinimo okupantams dalyviai“. Jame įvardinti karininkai, dalyvavę pogrindinėse pasipriešinimo organizacijose, Birželio sukilime, tarnavę Lietuvių savisaugos daliniuose, Vietinėje rinktinėje, Tėvynės apsaugos rinktinėje, kovoję pokario partizaninėje kovoje. Šiame sąvade - 1 260 karininkų, nemažai kurių dalyvavo ne vienoje pasipriešinimo srityje.
Labai papildytas ir karininkų, nukentėjusių nuo pirmosios ir antrosios sovietinių okupacijų vykdyto genocido, sąvadas. Buvęs 705 karininkų sąvadas papildytas 1 168 pavardėmis. Remiantis šiame sąvade pateikta medžiaga galima tvirtinti, kad sovietinės okupacijos metais buvo nužudyti, sušaudyti, žuvo kalėjimuose, lageriuose, tremtyje ne mažiau kaip 654 karininkai, per 160 žuvo pasipriešinimo kovose, dar 26 tapo nacistinės okupacijos aukomis.
Pristatomame tome - ir Pasipriešinimo okupantams dalyvių, kuriems atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Prezidento dekretais, Vyriausybės potvarkiais ir Krašto apsaugos ministerijos įsakymais iki 2015 spalio 1 d. suteiktas karininko laipsnis, sąvadas. Jame 423 partizaninės kovos vadovai, pridėjus dar per 110 Lietuvos kariuomenės karininkų, vadovavusių partizaninei kovai, galima spręsti, kokio milžiniško masto buvo ginkluota kova su okupantais.
Šiame tome patalpintas ir nedidelis pluoštelis biografijų papildymų, dauguma kurių – partizaninės kovos dalyviai. Po jų – trumpos žinios apie autorius, jų indėlį, parengiant leidinį. Ir paskutinis didelis darbas, rengiant šį tomą – asmenvardžių rodyklė – 104 puslapiuose įvardinti 7142 karininkai, apie kuriuos 10-tyje tomų pateiktos platesnės ar trumpesnės žinios.
Pristatyme dalyvavo ir leidinio rengėjus su jų laimėjimu pasveikino J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į renginio programą gražiai įsirašė Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, vadovas prof. Tadas Šumskas.
Leidinio rengėjai reiškia nuoširdžią padėką LKKAS JAV skyriaus pirmininkui Jonui Variakojui, Lietuvos kariuomenės karininkams, jų artimiesiems JAV, Kanadoje, Australijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Lietuvoje parėmusiems leidybą.
Enciklopedinis leidinys „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ jau senokai peržengė mūsų valstybės sienas, jis pripažintas istorikų, juo naudojasi leidžiant įvairius leidinius. Dešimties tomų rašytinis paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams liudys, kad jie, jų kovos kelias, patirtos kančios ir žūtys niekada nebus užmiršti.
Ričardo Dačkaus nuotraukoje: Leidinio redaktorius V. Zabielskas su šalies vadove D. Grybauskaite
Vytautas Zabielskas
