Lietuvos ypatingieji archyvai skelbia, kad Marijampolės rajone buvo padarytas intriguojantis radinys - rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.

Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius. Atliekant pirminę dokumentų apžiūrą nustatyta, kad bidone gali būti paslėpta apie 2000 lapų dokumentų: 1943–1944 m. leisti antinacinės rezistencijos leidiniai „Į Laisvę“ ir „Nepriklausoma Lietuva“, Tauro apygardos leidinys „Kovos keliu“, 1946 m. Tauro apygardos vado įsakymai, Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavimo protokolai ir kt. Tokio didelio kiekio dokumentų restauravimas užtruks ne vienerius metus. 

Atliekant pirminę dokumentų apžiūrą nustatyta, kad bidone gali būti paslėpta apie 2000 lapų dokumentų: 1943–1944 m. leisti antinacinės rezistencijos leidiniai „Į Laisvę“ ir „Nepriklausoma Lietuva“, Tauro apygardos leidinys „Kovos keliu“, 1946 m. Tauro apygardos vado įsakymai, Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavimo protokolai ir kt.

Lietuvos partizanų Tauro apygarda įkurta 1945 m., veikė Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskrityse. Iki 1949 m. Tauro apygardoje veikė 5, vėliau 3 rinktinės – Geležinio Vilko, Vytauto, Žalgirio. Paskutinis Tauro apygardos partizanas Justinas Balčius-Plutonas žuvo 1957 m. Apygardai vadovavo Leonas Taunys-Kovas, Zigmas Drunga-Mykolas, Antanas Baltūsis-Žvejys ir kiti. Apygarda buvo viena svarbiausių Lietuvos partizanų apygardų, itin pasižymėjo centralizuojant Lietuvos partizanų junginius. 

Tauro apygardos dokumentai bus restauruojami Lietuvos valstybės centriniame archyve, o juos restauravus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve.

LŠSI informacija spaudai