Kinija priėmė kontroversiškų naujų kovos su terorizmu įstatymų paketą, šalies vyriausybei paskelbus, kad jie yra būtini norint suvaldyti augančią teroristinę grėsmę. Naujieji įstatymai, kuriuos sekmadienį priėmė Kinijos įstatymų leidėjai, sukuria naują antiteroristinę agentūrą ir suteikia saugumo pajėgoms kur kas didesnes galias. Tačiau, kritikų teigimu, jie yra pernelyg abstraktūs ir gali būti nutaikyti prieš disidentus ir religines mažumas.
Kinija pastaraisiais metais apkaltino musulmonų uigūrų separatistus iš autonominio Sindziango regiono dėl kelių viešų išpuolių. Praėjusią savaitę Vakarų vyriausybės taip pat dėl teroristinio išpuolio grėsmės perspėjo savo piliečius Pekino Sanlituno rajone, remiantis žvalgybine informacija.
Pagal naujuosius įstatymus, Kinija turės vieną bendrą kovos su terorizmu organą, kuris, šalies saugumo ministerijos teigimu, „bus atsakingas už teroristinių veiklų ir teroristų identifikavimą bei koordinuos nacionalinį kovos su terorizmu darbą“. Be to, nuo šiol valdžia turės didesnę laisvę stebėti privačius pokalbius. Vyriausybės teigimu, tai nėra žmonių teisių apribojimas.
Oficialios Kinijos žiniasklaidos duomenimis, įstatymo priėmimą lėmė 2014 m. išpuolis traukinių stotyje, kurio metu buvo mirtinai subadyti 29 žmonės. Ataka, kurią įvykdė keturi užpuolikai, buvo priskirta uigūrų etninei grupei – pagrinde musulmoniškai mažumai vakarinėje Sindziango provincijoje.
Kinijos vyriausybė tikina, kad griežti naujieji įstatymai yra „antiteroristiniai“ (panašūs į Vakarų šalių priimtas kovos su terorizmu priemones), o ne etninių mažumų priespauda.
Kokios yra naujosios antiteroristinės priemonės?
Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, jog bus įkurta nauja kontraterorizmo agentūra ir nacionalinis žvalgybos centras. Taip pat bus sukurtos profesionalios antiteroristinės pajėgos.
Telekomunikacijų ir interneto tiekėjai privalės „suteikti techninę pagalbą, tokią kaip duomenų iššifravimas“, ir turės „užkirsti kelią informacijos apie ekstremizmą skleidimui“.
Policijos pajėgos dabar galės tiesiogiai panaudoti ginklus „nepaprastais atvejais“, pavyzdžiui, susidūrus su ginklais ar peiliais ginkluotais užpuolikais.
Nuo šiol kariuomenė taip pat galės dalyvauti antiteroristinėse operacijose užsienyje.
Taip pat bus draudžiama platinti informaciją apie teroristinę veiklą, pavyzdžiui, kurti istorijas apie netikrus teroristinius incidentus, o, su iš anksto suteiktų leidimų žiniasklaidos šaltiniams išimtimi, niekam nebeleidžiama pranešinėti naujienų apie teroro išpuolius ar vyriausybės atsaką į juos, nei internete, nei spaudoje.
Kodėl šie įstatymai vertinami prieštaringai?
Žmogaus teisių grupės sako, kad šie įstatymai yra pernelyg abstraktūs, ir gali būti panaudojami prieš disidentus ar religines mažumas. „Amnesty International“ dar kovo mėnesį, kai įstatymo projektas tik buvo ruošiamas, sakė, kad organizacija neturi jokių saugiklių užkertant kelią savo religiją praktikuojančių ar vyriausybę kritikuojančių žmonių persekiojimui dėl kaltinimų, susijusių su „terorizmu“ ar „ekstremizmu“.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija taip pat sako, kad naujieji įstatymai yra nesuderinami su tarptautiniais standartais, ir atkreipė dėmesį, jog žinių tarnybų gebėjimas pranešinėti naujienas bus „smarkiai prislopintas“.
Garsus Kinijos disidentas Hu Jia pirmadienį savo „Twitter“ paskyroje paskelbė: „Pasivadinus „kovotojais su terorizmu“, dabar jie galės nusitaikyti į bet kokio tipo protestus, ypač grupinius ir gatvių mitingus. Tai sukurs pačias įvairiausias nepaprastos padėties situacijas, kur vyriausybė galės sekti ir smarkiai apriboti piliečių ir organizacijų teises.“
Ką sako Kinijos vyriausybė?
Kinija pakartotinai tvirtina, kad šalis susiduria su realiomis teroristinėmis grėsmėmis ir kad šie įstatymai yra būtini norint su jomis kovoti. Šalies vyriausybė taip pat neigia represuojanti uigūrus ar kitas mažumas.
Li Shouwei, Kinijos vyriausybės atstovas, sekmadienį sakė reporteriams, kad šiais įstatymais nėra taikomasi į specifinį regioną, tautybę ar religiją.
Kinija taip pat jau ilgą laiką kaltina Vakarus dvigubais standartais, sakydama, jog Vakarų šalys ne kartą atsisakė pripažinti viešas atakas teroristiniais išpuoliais, charakterizuojant jas kaip žmogaus teisių konfliktus. Tačiau didžiąją dalį tokių viešų atakų, ypač Sindziange, žinių tarnyboms yra sudėtinga identifikuoti, kadangi Kinija griežtai riboja užsienio piliečių judėjimą į tokius regionus bei informacijos nutekėjimą apie minėtuosius incidentus.