Pirmadienį Europos Sąjunga sutarė dėl naujo gynybos plano, kuris leis siųsti į užsienį greito reagavimo pajėgas. Panašu, kad tai padaryti juos paskatino pastovi Donaldo Trumpo kritika. Planas leis Europos sąjungai siųsti pajėgas padėti stabilizuoti krizes, kol į vietą galės patekti Jungtinės Tautos. Tai taip pat leis ES imtis veiksmų be Jungtinių Valstijų įsikišimo.

„Europa turi sugebėti pasirūpinti savo saugumu. Tai leis Europai pradėti mąstyti apie strateginę autonomiją,“ – teigė Prancūzijos gynybos ministras Jean-Yvesas Le Drianas.

16 puslapių ilgio plane aprašomos įvairios užduotys ir tikslai, tačiau be didesnio finansavimo daugelis iš jų vis dar gali likti abstraktūs.

Gynybos plano svarbumu susirūpinta tada, kai išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas savo kampanijos metu sukritikavo labai mažą, gaunamą iš Europos narių, finansavimą NATO.

ES lyderiams vis dar reikės pasirašyti tikslų planą gruodžio mėnesį, o jo finansavimas bus sprendžiamas tik kitais metais. Tačiau net numatomi ES gynybos plano finansavimo skaičiai smarkiai nublanksta prieš 18 milijardų dolerių, kuriuos per kitus 5 metus Jungtinės Valstijos žada išleisti naujų technologijų kūrimui.

Savo kampanijos metu Trumpas gąsdino nebepalaikyti sąjungininkų Europoje, jeigu šie nepadidins finansavimo gynybai. JAV karinė parama Europoje jau beveik 70 metų yra pagrindinė Amerikos užsienio reikalų strategija.

„Tai aiški žinutė visiems, jog galime pagerinti ir sustiprinti savo tarpusavio koordinaciją,“ – teigė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom, kalbėdama apie Trumpo kampanijoje išsakytus komentarus.

Rusijai palankaus prezidento Bulgarijoje išrinkimas taip pat paskatino kuo skubiau pagerinti bendros gynybos operacijas ir Prancūziją su Vokietija.

ES planuoja 17 karinių ir civilių misijų. Dauguma jų ne Europos regione – jos planuojamas nuo Kongo Respublikos iki Viduržemio jūros, kur ES planuoja sustabdyti iš Libijos plūstantį migrantų antplūdį.

Europos strategai tikina, kad tokie planai nesikirs su NATO darbais.