JAV žmonės yra nusistatę prieš grobimą, nepaisant, ar tas grobimas būtų vykdomas tiesiogine jėga, ar jąja tik grasinant. Taip pirmajame „Amerikos balso“ eteryje, 1951 m. Vasario 16-ąją kalbėjo JAV užsienio reikalų viceministeris visuomenės reikalams. Jam antrino ir kiti. Nepaprastojo pasiuntinio JAV Povilo Žadeikio ir lietuvių kilmės JAV kongreso narys Danielius Floodas tikino, kad Lietuva Sovietų Sąjungos dalimi tapo neteisiškai ir tikima, jog ji, kaip ir kitos Baltijos valstybės – Latvija ir Estija – taps laisva.
Čia kalba „Amerikos balsas“ iš Niujorko. Pirmą transliaciją į Lietuvą pradėdamas, „Amerikos balsas“ šią Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktuvių dieną turi malonumą sveikinti visus savo klausytojus Lietuvoje ir plačiajame pasaulyje. Dabar pirmiausia girdėsite JAV užsienio reikalų viceministerio visuomeniniams reikalams didžiai gerbiamo Edwardo Barretto sveikinimą.
„Aš jaučiuosi turįs nepaprastą malonumą dalyvauti „Amerikos balso“ transliacijų atidarymo programoje lietuvių kalba. Ypačiai šiandien, vasario 16 d., kai lietuviai ir jų gausūs draugai visame pasaulyje švenčia Lietuvos nepriklausomybės dieną. JAV visuomenė ir vyriausybė šių transliacijų keliu stengsis perduoti jums tą gyvą dėmesį ir susirūpinimą, kuriuos jos turi dėl lietuvių tautos gerovės.
Susirūpinimas, kuris čia jaučiamas dėl lietuvių tautos padėties, nėra naujas. Stipriausiai jis buvo išreikštas JAV pareiškime, išleistame 1940 m. liepos 23 d. Tą dieną JAV vyriausybė padarė kitą pareiškimą. Sukti būdai, kuriais vienas stambesniųjų kaimynų tebesiekia sąmoningai likviduoti trijų mažų Baltijos respublikų – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – politinę nepriklausomybę ir teritorinę neliečiamybę, šiomis dienomis greitai savo raidoje pakrypo prie neišvengiamo galo. Nuo tos dienos, kai šių valstybių žmonės atgavo savo nepriklausomybę ir įsivedė demokratinę valdymo formą, JAV visuomenė sekė jų stebėtiną pažangą savivaldoje su giliu ir užjaučiančiu atidumu.
Čionykštės valdžios nusistatymas yra visiems žinomas. JAV žmonės yra nusistatę prieš grobimą, nepaisant, ar tas grobimas būtų vykdomas tiesiogine jėga, ar jąja tik grasinant. Jie taip pat smerkia bet kokį kišimąsi į kitos suverenios valstybės vidujinius reikalus, nepaisant, kiek viena gali būti galinga, o kita – silpna. Šie dėsniai yra tuo kertiniu akmeniu, ant kurio laikosi visas 21-os suverenios naujojo pasaulio valstybės santykiavimas.
JAV ir toliau yra pasiryžusios šio dėsnio laikytis, nes, Amerikos žmonių giliu įsitikinimu, vieną kartą nuo pagrindinio šiuos principus tvarkančio ir valstybių savitarpio santykius normuojančio dėsnio nukrypus, racionalumo, teisingumo ir įstatymo esmė, kitaip tariant, šių dienų civilizacijos pats pagrindas, negalės būti išsaugotas. Toks buvo JAV pareiškimas, kuri jos padarė 1940 m. liepos 23 d. Kad JAV laikosi šio pagrindinio principo, įrodoma tuo laiku pareikštu nusistatymu, kad ši vyriausybė nepripažino Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą ir kad ji iki šiol ir toliau tebepripažįsta diplomatinius ir konsulinius Lietuvos atstovus JAV.
„Amerikos balso“ transliacijos lietuvių kalba perduos Lietuvos visuomenei tikrą ir nešališką vaizdą tikslų, siekių ir sumetimų, kuriais JAV vadovaujasi tarptautiniuose santykiuose. Mūsų tikslai – taika, laisvė ir teisingumas visiems. Radijo programos taip pat stengsis duoti Lietuvos žmonėms tikslų ir aiškų dabartinio Amerikos gyvenimo vaizdą ir Amerikos žmonių pastangas skatinti ir pradėti susikurti aukštesnį gyvenimo lygį visiems tiems, kurie myli ir brangina savo laisvę ir savo nepriklausomybę. Šių minčių vedamas aš perduodu Lietuvos žmonėms savo ir JAV visuomenės bei vyriausybės sveikinimus.“
Tik ką girdėjote JAV užsienio reikalų viceministerio visuomeniniams reikalams Edward Barrett sveikinimo žodį.
Dabar – Lietuvos įgalioto ministerio ir nepaprastojo pasiuntinio JAV Povilo Žadeikio žodis.
„Brangūs broliai ir seserys, kaip toje dainoje „Mano sieloje šiandien šventė“, lygiai taip ir aš šiandien jaučiuosi, nes man, kaip nepriklausomos Lietuvos akredituotam atstovui Vašingtone, minint 33-ias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Vilniuje metinių sukaktuves, šiandien tenka garbinga ir ženklinga pareiga savo tautiečius pasveikinti lietuviškai. Ši pirmoji radijo ekskursija lietuviškai per „Amerikos balsą“ Lietuvos nepriklausomybės šventės dienoje parodo, kiek laisvasis pasaulis teikia svarbos Lietuvos nepriklausomybės minėjimo dienai.
Šio reikšmingo įvykio proga, ne tik pačių lietuvių, bet ir jų gausių bičiulių užsienyje mintys yra nukreiptos į jus, kurie esate likę savo tėvynėje ir nešiojate savo širdyse įsitikinimą, kad ateis laikas ir Lietuva vėl bus laisva. Šis jūsų tikėjimas gauna galingą užtikrinimą iš to fakto, kad teisė bei teisybė, kuri galiausiai visada laimi, dabar yra mūsų pusėje. Tos sunkios aplinkybės, prie kurių jums tenka taikytis, ir toji Lietuvos tragiškoji padėtis, pradedant 1940 m., yra gerai žinomi Vakarų pasauliui, kuris į tą mūsų tautos tragediją žiūri su didžiausia užuojauta.
Kaip jūsų oficialus atstovas šiame didžiajame laisvės krašte, JAV, užtikrinu jus, kad atžvilgiu draugingumų ir simpatijos lietuvių tautos link, Amerikos tautai priguli pirmoji vieta. Aš šiuomi noriu jums priminti, kad ši Amerikos tautos nuotaika atsispindi Amerikos valdžios oficialiame atsisakyme pripažinti priverstinę inkorporaciją mūsų krašto į Sovietų Sąjungą. Aš taip pat noriu priminti, kad lietuvių tautą jos tėvynėje ištikusi nelaimė yra taipgi susirūpinimo objektu daugeliui delegacijų Jungtinių Tautų Organizacijoje.
Tegul šis pirmasis „Amerikos balso“ užsimojimas prabilti į jus lietuviškai, nepaisant vadinamosios sovietų įsteigtos geležinės užtvaros, būna mums visiems ženklu panaujinti bei sustiprinti viltį dėl gavimo progos bei teisės laisvai apsispręsti Lietuvoje, kuri dabar yra pavergta tarptautinės komunistų gaujos. Čia kalbamos progos ateis per demokratinio pasaulio laimėjimą.
Baigdamas lenkiu galvą prieš altorių, ant kurio kovotojai dėl Lietuvos laisvės yra sudėję savo gražiausias viltis, savo vargus, savo jaunystę ir savo gyvastį. Reiški įsitikinimą, kad, apvaizdai laiminant, laisvės saulutė mūsų mylimam kraštui ir vėl patekės, todėl mums visiems privalu darbuotis vieningai tautos didžiajam tikslui.“
Girdėjote Lietuvos pasiuntinio Vašingtone, Povilo Žadeikio sveikinimo žodį. Turime malonumo perduoti ilgamečio Lietuvos draugo, Amerikos kongreso nario Danieliaus Floodo šiai dienai pritaikytą prakalbą.
„Aš atstovauju Pensilvanijos valstijos kietosios anglies kasyklų apylinkę Amerikos kongrese. Mano rinkėjai gyvena Luzerno apskrityje, kurios svarbiausias miestas yra Vilks Baris. Tų žmonių skaičiuje, kurie mane išrinko jiems atstovauti, yra daugiau nei 30 tūkst. lietuvių kilmės gyventojų. Dauguma jų yra trečiosios kartos lietuviai, tai yra jų seneliai jau buvo imigrantai šioje šalyje. Atvykę jie čia rado progų ir galimybių, kurias Amerika teikia visiems tiems, kurie myli laisvę ir kurie yra pasiryžę dirbti ir kurti savo gyvenimą ir savo vaikų ateitį.
Džiaugiuosi galėdamas pareikšti, kad visi šie Amerikos lietuviai yra gerai įsikūrę Amerikos piliečiai. Jie gyvena demokratiškais šio krašto idealais ir tradicijomis. Juos aukštai gerbia jų kaimynai ir kitų kraštų kilimo amerikiečiai. Viena iš didžiųjų Amerikos privilegijų yra ta, kad mes, būdami lojalūs JAV, neužmirštame ir ryšių su mūsų protėvių kraštais. Branginame ir išlaikome daugelį europietiškų papročių mūsų amerikoniškojo gyvenimo rėmuose.
Tą patį galime pasakyti ir Amerikos lietuvius, kuriems aš atstovauju. Jie įsteigė Amerikoje lietuvių bendruomenes ir draugijas. Jie turi daug bažnyčių, aptarnaujamų Amerikos lietuvių kunigų, kurie sako pamokslus savo parapijiečiams lietuvių kalba. Visi šie Amerikos lietuviai labai dažnai tarpusavyje kalba lietuviškai. Kasmet, kaip ir šiandien, su dainomis ir atitinkamomis pramogomis mini Vasario 16-ąją – Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktį.
Kaip šių piliečių atstovui, man ypač malonu pirmosios „Amerikos balso“ transliacijos į Lietuvą proga siųsti savo asmeninius, taip pat perduoti mano atstovaujamųjų geriausius linkėjimus Lietuvos žmonėms. Mano atstovaujamieji Amerikos lietuviai jaučia didelį pasitenkinimą dėl to, kad JAV atsisakė pripažinti sovietų pasikėsinimus į Baltijos kraštus ir kad mes tebepripažįstame Lietuvos ministrą Vašingtone kaip lietuvių tautos atstovą JAV.
Mano atstovaujamieji Amerikos lietuviai laukia dienos, kai Lietuvos žmonės vėl atgaus teisę patys pasirinkti savo krašto valdymo formą ir nusistatyti savo tautinio gyvenimo santvarką. Iš minėtų Amerikos lietuvių daugelis pasiekė aukštas, svarbias ir garbingas vietas tarp mūsų. Kaip pavyzdį galiu nurodyti Petrą Margį, Vilks Bario prekybininką, kuris yra Pensilvanijos seimelio senatoriumi. Visi šie žmonės, kaip Amerikos piliečiai, visiškai pritaria taikos siekimui, paremtam teisingumu ir laisve visiems žmonėms, kas yra ir Amerikos vyriausybės politinių siekimu pagrindu.
Tą patį galime pasakyti ir Amerikos lietuvius, kuriems aš atstovauju. Jie įsteigė Amerikoje lietuvių bendruomenes ir draugijas. Jie turi daug bažnyčių, aptarnaujamų Amerikos lietuvių kunigų, kurie sako pamokslus savo parapijiečiams lietuvių kalba. Visi šie Amerikos lietuviai labai dažnai tarpusavyje kalba lietuviškai. Kasmet, kaip ir šiandien, su dainomis ir atitinkamomis pramogomis mini Vasario 16-ąją – Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktį.
Aš todėl manau, kad šią ypatingą dieną galiu kalbėti už juos visus ir linkėti jums, Lietuvos žmonės, atgauti jūsų laisvę ir vėl turėti progos dirbti jūsų pačių ateičiai ir likimui. Šias mintis baigsiu kartodamas jums tai, ką mano atstovaujamieji Amerikos lietuviai su giliu įsitikinimu ir pasitikėjimu visada sako – kas bus, kas nebus, o Lietuva nepražus.“
Girdėjote Amerikos Kongreso nario Danieliaus Floodo sveikinimą. Rytoj jus sujungsime su Čikaga ir kitomis vietomis, iš kurių girdėsite daugiau sveikinimo kalbų. Tuo ir baigiame „Amerikos balso“ pirmąją transliaciją iš Niujorko. Kitą savaitę jums perduosime nepriklausomybės minėjimo iškilmes Niujorke.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga
