Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį metinėje spaudos konferencijoje aptarė praėjusius metus ir išskyrė svarbiausias veiklos kryptis 2015-aisiais. Prezidentė pareiškė strateginių reformų iš šios Vyriausybės nebesitikinti, bet besivilianti, kad valdantieji ramiai atidirbs likusius dvejus metus. Taip pat D.Grybauskaitė pažymėjo, kad nauji vadovai šiemet bus surasti Generalinei prokuratūrai ir Valstybės saugumo departamentui.
Prezidentės teigimu, 2014-ieji Lietuvai buvo svarbūs, nes pradėjo veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Taip pat dėl to, kad buvo padidintas šalies saugumas. Valstybės vadovės teigimu, tikslų pasiekta ir socialinėje srityje: pradėtos kompensuoti pensijos, padidinta minimali alga.
„Taip pat pasiruošėme euro įvedimui“, – teigė ji ir pridūrė, kad dėl valiutos pakeitimo žmonės laimės labai daug.
MMA gali kilti iki 325 eurų
Ateinantiems metams prezidentė numatė didžiausią iššūkį saugumo srityje dėl karo Ukrainoje ir „Islamo valstybės“. Pasak jos, netrūks ir ekonominių iššūkių.
„Nors Lietuvos ekonomika auga apie 3 proc., išliekame viena sparčiausiai augančių ES valstybių“, – teigė ji.
Prezidentė teigė, kad pritartų minimalios algos kėlimui nuo liepos 1 dienos iki 325 eurų, nes jis biudžetui daug nekainuos, bet padės vystyti ekonomiką.
Svarbu, pasak prezidentės, toliau kovoti su korupcija. „Būtina užkardyti landas ne tik tiems, kurie vengia mokėti mokesčius, bet ir dėl to, kad korupcija yra valstybės raidos stabdis“, – sakė D.Grybauskaitė, atkreipdama dėmesį, kad eilės bankuose šiuo metu nutįsusios ir dėl neskaidriai uždirbtų pinigų keitimo.
Gynyba – prioritetas Nr. 1
Esminiai iššūkiai, anot D.Grybauskaitės, išliks gynybos srityje. „Kariuomenės rezervo didinimas yra šių metų užduotis“, – sakė ji. Be to, bus atnaujinta valstybės gynybos koncepcija, perkama naujų ginklų, technikos ir rūpinamasi Lietuvoje pratybų atvykstančiais NATO kariais.
Viena iš sričių saugumui užtikrinti – informacinė erdvė. Prezidentė tikisi, kad Seimas pavasarį priims jos teiktas įstatymų pataisas.
Užsienio politikoje prezidentė tikisi plėsti Lietuvos ekonomines rinkas ir pritraukti investicijų į Lietuvą.
„Regiono saugumo didinimas bus būtinybė, nes mūsų regione, Pabaltijo šalyse ir Lenkijoje grėsmės išreikštos labiausiai. Todėl Baltijos jūros regiono saugumas išiks mūsų prioritetu. Tolesnė pagalba Ukrainai ir dėmesys Rytų partnerystės programai“, – sakė ji.
Lietuva taip pat tikisi gegužę pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Prezidentė teigė, kad su Rusija santykiai galėtų pagerėti tik tuomet, jei kaimynė valstybė atsisakytų agresyvios politikos ir neberemtų teroristinių veiksmų kitų šalių teritorijose.
„Kol Rusija vykdo agresiją, kol Rusija remia teroristus Rytų Ukrainoje, tol dialogas nėra įmanomas“, – sakė ji.
Pasak D.Grybauskaitės, ES taikomos sankcijos nėra nukreiptos prieš Rusijos tautą, o prieš agresorius. „Kalbėti apie jų atšaukimą nėra jokio pagrindo“, – sakė ji.
Vizitų geografija – be Lenkijos
Nepaisant to, kad Lenkiją įvardijo viena šalių, kurioms kartu su Lietuva kyla didžiausia grėsmė, prezidentė Varšuvos šių metų pirmojo pusmečio vizitų sąraše neturi.
Prezidentė šiemet planuoja vykti į Pasaulio ekonomikos forumą Davose, vasarį jau suderinta išvyka į saugumo konferenciją Miunchene ir į Čilę, kur vyks moterų lyderių konferencija.
Taip pat numatomas vizitas į Mongoliją, kur prezidentė viešės kartu su verslininkais. Prezidentė dalyvaus ir Rygoje vyksiančioje Rytų partnerystės konferencijoje, ir parodoje „EXPO 2015“ Milane.
Iš Vyriausybės nieko nebesitiki
Paklausta, kokių reformų tikisi iš Vyriausybės, prezidentė sakė, kad tikisi, jog Vyriausybė bent jau nežlugs.
„Reformų nesitikiu ir nelinkiu, todėl, kad, deja, visi pasiūlymai, kuriuos dabar girdžiu, vargu ar gali būti vadinami reformų pasiūlymais. Norėčiau palinkėti šiai daugumai ir Vyriausybei stabiliai dirbti likusius dvejus metus, tęsti pradėtus energetinio saugumo projektus ir skaidriai mėginti panaudoti ES lėšas.
Kokių nors rimtesnių reformų tikrai nesitikiu, nes nematau pasiūlymų, nei galimybių, kad kokios nors strateginės reformos galėtų įvykti artimiausių dvejų metų laikotarpiu“, – teigė ji.
Tarp valdančiųjų dabar kylančių nesutarimų prezidentė nekomentavo. Pasak, jos „pasišpilkavimai ir pasižaibavimai“ koalicijoje vyksta dėl to, kad artėja savivaldos rinkimai, parlamento rinkimai taip pat ne už kalnų, o „kai kurių partijų buvę lyderiai turi problemų su teisėsauga“.
Prezidentė pripažino, kad atidžiai stebi, kaip finansuojama Darbo partijos veikla šiuo metu, ir mato neskaidrios elgsenos šešėlį. „Jei matysime, kad teisėsauga ir VRK nesugeba kontroliuoti, kai pilietis finansuoja savo ar partijos kolegos rinkimus dvigubai daugiau, nei pats uždirba, tai bus arba įstatymų pokyčiai, arba poįstatyminiai aktai keičiami“, – sakė ji.
Prezidentė tvirtino, kad šiemet vyksiantys savivaldos rinkimai, kai merus žmonės pirmą kartą rinks tiesiogiai, bus eksperimentas.
„Ko gero, matysime visko. Tai yra eksperimentas. Be abejo, vieni išsirinksime atsakingesnius merus, o kiti miestai gal išsirinks kitokius“, – spėjo D.Grybauskaitė.
Nieko nesigaili, bet D.Valį ir G.Griną vers
Paklausta, ar dėl kokio nors pernykščio savo sprendimo gailisi, D.Grybauskaitė atrėžė, kad visus sprendimus priima remdamasi turima informacija ir dėl nieko nesigaili.
„Kasmetis klausimas. Jūs turėtumėte jį išversti ir paklausti: „Ar, prezidente, nemanote, kad padarėte klaidų?“ Ne, nemanau“, – pati paklausė ir pati atkirto D.Grybauskaitė.
Tiesa, nei generalinio prokuroro Dariaus Valio, nei Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Gedimino Grinos prezidentė antrosioms kadencijoms neteiks, nors juos į šias pareigas yra paskyrusi pati.
„Iki galo nei ponas D.Valys, nei ponas G.Grina neatskleidė savo gebėjimų, jie iki galo nepatenkino lūkesčių, kurie buvo siejami su jų darbu, todėl atsinaujinimas šiose struktūrose būtų sveikintinas“, – sakė prezidentė.
Ji užsiminė, kad G.Grinai jau turi numačiusi pamainą, tačiau pavardę atskleisti atsisakė. „Kai bus laikas, bus ir vardas“, – šmaikštaudama išsisuko D.Grybauskaitė.
Kol kas prezidentė negalėjo pasakyti, ar kitą kandidatą vietoj Giedrės Švedienės siūlys į Valstybės kontrolės vadovus, – šios pareigūnės kadencija taip pat baigsis šiemet.
Taip pat D.Grybauskaitė teigė besitikinti, kad artimiausiu metu bus paskelbtas ir skaidriai įvyks Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo konkursas, apie kurį ji pripažino kalbėjusis su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
„VMI yra labai svarbi pozicija. Konkursą turi laimėti žmogus, kuris geriausiai ir profesionaliai gali skaidriausiai vykdyti funkcijas. Tikiuosi, kad socialdemokratų Vyriausybė tai užtikrins“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
**
Pernai antrajai kadencijai perrinkta D.Grybauskaitė žadėjo, kad ši jos kadencija bus kitokia. Prezidentė sakė, jog visas jėgas skirs socialinės gerovės ir žmonių gyvenimo kokybės kėlimui, korupcijos suvaldymui, Lietuvos saugumo stiprinimui.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai apie teroristinę Rusija nuskambėjo labai plačiai, tačiau dabar jau mažai kas pamena, kad prieš pat rinkimus pirmajai prezidento kadencijai D. Grybauskaitė piktinosi Lietuvos sprendimu blokuoti Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės.
Savo laiku D. Grybauskaitė kalbėjo apie konstruktyvius santykius su Rusija, kritiškai atsiliepė apie siekius lyderiauti Rytų Europos regione ir verčiau bandė megzti draugystes su didžiosiomis Europos valstybėmis – Prancūzija, Vokietija – bei Šiaurės šalimis.
JAV atžvilgiu D. Grybauskaitė nėra išsakiusi jokio kritiško žodžio, tačiau jos sprendimas 2010 m. nevykti į Prahą susitikti su „perkrovimo“ politiką Rusijai paskelbusiu JAV prezidentu Baracku Obama pasakė kur kas daugiau.
Lenkijos atžvilgiu prezidentė laikėsi kur kas šiltesnės pozicijos ir rėmė nelietuviškų asmenvardžių rašybos įteisinimą lietuviškuose dokumentuose. Vėliau D. Grybauskaitės nuomonė reikšmingai pakito: klausiama apie asmenvardžius šalies vadovė pradėjo dangstytis Konstitucija.
Vienintelė gija, kuri nepakito nuo D. Grybauskaitės tapimo prezidente, tai CŽV įkalinimo centrų, veikiausiai buvusių ir Lietuvoje, vertinimas. Šiuo klausimu D. Grybauskaitė laikosi nepajudinamos nuomonės: tai žmogaus teisių pažeidimas.
