Po susitikimo su STT ir prezidente neseniai iš atostogų grįžęs premjeras Algirdas Butkevičius netikėtai apsirgo ir atšaukė planuotą vizitą į Indiją ir Bangladešą. Politikos rateliuose ne neabojama, kad liga – ir politinė.
Ne tik premjerą, bet ir Vyriausybę, Socialdemokratų partiją užpuolę virusai, atrodo, plūsta pirmiausia iš Prezidentūros. Trečiadienį A.Butkevičių „ant kilimėlio“ pasikvietusi prezidentė tvojo iš peties: kaltinimus, kad Vyriausybę gaubia korupcijos šešėliai, papildė pareiškimu, jog pats premjeras turi prisiimti politinę atsakomybę. Negana to, šalies vadovė regi neadekvatų situacijos vertinimą ir problemų neigimą pagal seną nomenklatūrinį suvokimą, o tai neva tik didina dėl gėdingų korupcinių atvejų pažeidžiamos Vyriausybės krizę.
Šiuos prezidentės žodžius kitaip kaip skandalingais pavadinti neįmanoma - juk ji pati drauge su opozicija aktyviai puola Vyriausybę stengdamasi visaip išpūsti tris istorijas. Visų pirma, tai sveikatos apsaugos ministrės R.Šalaševičiūtės prasitarimas, kad kadaise artimo asmens prašymu davusi gydytojui kyšį, po to - aplinkos ministro K.Trečioko kaip specialiojo liudytojo apklausa dėl Vyriausybės nutarimo apie kurortines zonas, ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžios įstaigos maisto produktų įsigijimas aukštesnėmis nei rinkos kainomis.
Nelaukdama jokių tyrimų, prezidentė kaltina ministrus, reikalauja paties premjero politinės atsakomybės, ir skelbia, kad Vyriausybės krizė didėja. Analitikai atkreipia dėmesį ir į tai, kad prezidentė tarytum aidas atkartoja panašius opozicijos ir pirmiausia konservatorių užsipuolimus. Ar pareiškimą apie premjero asmeninę politinę atsakomybę reikia suprasti kaip raginimą, kad jis pašalintų dar bent vieną ministrą arba pats atsistatydintų kartu su visa Vyriausybe? Taip tikrai gali atrodyti, ypač kai prezidentė pati išėjo komentuoti žiniasklaidai pokalbio su premjeru, nors paprastai komentarus pateikia jos spaudos atstovė, o Vyriausybės vadovui neleido tarti nė žodžio.
Tiesa, premjeras vėliau aiškino, kad prezidentė jam pačiam priekaištų neturėjusi ir esą net parėmusi. Bet iš šalies žvelgiant tai atrodo mažiausiai komiškai - juk viešai šalies vadovė padarė pareiškimą, kuriame korupcija ir nomenklatūriniais įpročiais kaltina Vyriausybę, reikalauja paties premjero politinės atsakomybės, o šis aiškina to neišgirdęs. Aišku, tikėtina, kad prezidentės ir Vyriausybės vadovo pokalbis iš tiesų vyko visai draugiškai. Bet politikoje daug svarbiau, kas sakoma viešai, o ne asmeniškai.
Žinoma, prezidentė turbūt nesiekia dabar nuversti Vyriausybės. Tai galima suprasti iš jos žodžių, kad premjero politinė atsakomybė nebūtinai reiškia galutinį ministrų atsistatydinimą ir tai ji palieka spręsti jam pačiam. Bet koks turėtų būti negalutinis atsistatydinimas?
Čia atsakymą tarsi sufleruoja Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis, tiesiai šviesiai paraginęs premjerą po R.Šalaševičiūtės dar atleisti „tvarkietį“ aplinkos ministrą K.Trečioką bei „darbietę“ žemės ūkio ministrę V.Baltraitienę ir pareiškęs, kad, pasitraukus kuriam nors iš koalicijos partnerių, kuo puikiausiai galėtų dirbti mažumos Vyriausybė.
Konservatorių lyderis G.Landsbergis jau grasina nepasitikėjimu visai Vyriausybei ir premjerui, jei nebus atstatydinti du ministrai.
Pats A.Butkevičius prabilo apie esą jam žinomą seniai parengtą planą jį nuversti iš premjero posto, kad būtų sutrukdyta socialdemokratams laimėti ir kitus Seimo rinkimus. Tiktai mįslingai užsiminęs apie kažkokį raštelį, Vyriausybės vadovas nepaaiškino, kas šio klastingo plano autorius. Vis dėlto trečiadienį premjeras jau ryžtingiau atsikirto opozicijai ir prezidentei dėl reikalaujamų dar dviejų ministrų galvų. Socialdemokratas priminė, kad ankstesnės A.Kubiliaus Vyriausybės žemės ūkio ministras K.Starkevičius specialiojo liudytojo statusu teikė parodymus vadinamojoje mailiaus byloje, žemės ūkio viceministras A.Macijauskas teismo buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, o sveikatos apsaugos viceministras A.Skikas net nuteistas lygtinai už kyšio ėmimą.
Atrodo, kad politinis klimatas vis labiau kais. Didžiausia žala valstybei būtų padaryta, jei tai paralyžiuotų Vyriausybės darbą. Rizika tik augtų, jei A.Butkevičius imtų blaškytis. Jau R.Šalaševičiūtės nukryžiavimas, ko gero, irgi pernelyg skubotas.
Atrodo, kad politinis klimatas vis labiau kais. Didžiausia žala valstybei būtų padaryta, jei tai paralyžiuotų Vyriausybės darbą.
Atostogaudamas premjeras galėjo išlaikyti bent pauzę, tačiau skubiai paraginęs ministrę trauktis nesulaukė nei ramybės, nei pagyrimų – opozicija vis viena reikalauja daugiau galvų. Taigi artimiausi mėnesiai pareikalaus iš Vyriausybės vadovo parodyti, ar jis turi tvirtą politinį stuburą atsispirti ir opozicijos, ir prezidentės, ir koalicijos partnerių, ir net savo partijos grupuočių spaudimui.
