Prieš 125 metus „Sears“ buvo didžiausia prekybininkė JAV. Amerikiečiai ją vadino parduotuve, kurioje galima rasti visko, ko gali prireikti buityje. Dabar ši prekybininkė atsidūrė ties bankroto riba, skelbiama, kad artimiausiomis dienomis bus pradėtos bankroto procedūros. 

Eddie Lampertas, didžiausias įmonės akcininkas ir kreditorius, įmonės valdybai buvo pateikęs gelbėjimo planą, kurį pastaruoju metu likviduojant dalį turto buvo bandoma įgyvendinti, ir kuris, kaip manoma, nebuvo pakankamai veiksmingas. Dabar tiek Lampertas, tiek ir valdyba sutaria, kad kito kelio kaip skelbti bankrotą nebėra, teigia „Reuters“ šaltiniai. 

1990 m. „Sears“ didžiausiojo titulą prarado, kai savo pozicijas ėmė stiprinti „Walmart“. Prekybininkams JAV tampa dar sunkiau įtaką didinant elektroninės prekybos žaidėjams, o visų pirma „Amazon“.

„Šiandien prekybininkai patiria didelį konkurencinį spaudimą, nemanau, kad „Sears“ pavyks išgyventi. Mano tėčiui patiko „Sears“. Į jų parduotuves jis eidavo, kai reikėdavo įsigyti padangų ar bet ko, ko gali prireikti namą turinčiam amerikiečiui. Tačiau tai buvo dar prieš tai, kai „Home Depot“, „Lowe‘s“ ir „Costco“ atėjo į rinką“, – teigė Vicki Howard, knygos „Nuo prekybinės gatvės iki prekybos centro: amerikietiškų universalinių parduotuvių iškilimas ir nuosmukis“ autorė.

1880 m. „Sears“ buvo įkurta kaip laikrodžių bendrovė. 1930 m. ji jau buvo išaugusi į 400 parduotuvių tinklą, ir pardavinėjo ne tik laikrodžius.

„Kai „Sears“ atidarė pirmą universalinę savo parduotuvę 1920 m., patyrė didelę sėkmę. Tai buvo ekonomikos pakilimo laikai, suklestėjo miestų kultūra ir universalinės parduotuvės tapo visos prekybos ašimi“, – sako Howard.

Tačiau maždaug 1980 m. išaugusi didžiųjų prekybos tinklų, tokių kaip „Walmart“ ir „Target“, konkurencija privertė „Sears“ kapituliuoti. Galima numanyti, kad tuomet buvo priimta nemažai netinkamų sprendimų, kurie pakeitė įmonės judėjimo trajektoriją nepalankia kryptimi, sako anksčiau įmonėje dirbę žmonės, kai kalbėjo su CNBC. Kelios dešimtys buvusių darbuotojų konfidencialiai pareiškė savo nuomonę, kad dar prieš Lamperto vadovavimą buvo padaryta nemažai lemiamų klaidų, užkirtusių kelią tinklui klestėti.

1980 m. „Sears“ vadovai leido suprasti darbuotojams, kad dabar svarbiausias tikslas yra produktyvumas, todėl „nereikėtų pernelyg ilgai patarti vienam klientui, besidominčiam dulkių siurblių ar grąžtų ypatybėmis“. Pardavėjo prigimčiai būdinga patirti pasitenkinimą, kai pavyksta parduoti daiktą, o kai pardavėjas nebemotyvuojamas siekti konkretaus pardavimo, t. y. pasakoti pirkėjui apie gaminį ir taip jį įtikinti pirkti, padėtis pasikeičia iš esmės.

„Sears“ kritikuojamas ir dėl 1980 m. priimto sprendimo suvienodinti visų parduotuvių prekių asortimentą. Iki tol kiekvienos parduotuvės vedėjas, reaguodamas į konkretaus regiono poreikius, pats spręsdavo, kurios prekės atsidurs salėje, kurių verta užsakyti daugiau, kurias sudėti labiau matomose vietose. Kiekvienos parduotuvės vadovas šeimininkavo joje beveik kaip savininkas.

Tačiau pagrindinės įmonės vadovai nusprendė, kad visose parduotuvėse turi būti vienodas asortimentas ir analogiška prekių išdėstymo tvarka. Parduotuvių vadovai, iš kurių buvo atimta sprendimo teisė, tapo mažiau įsitraukę į prekybą, kai kurie apskritai paliko įmonę, nes nebeturėjo galimybės išreikšti savų idėjų. Universalinė parduotuvė pradėjo prarasti konkurencinį pranašumą: ligi tol ji buvo giriama už ypatingą klientų aptarnavimą ir suasmenintus regioninius pasiūlymus.

Naujasis vadovas Lampertas bandė realizuoti savo idėjas: 2000 m. „Sears“ prekybos centruose ėmė diegti interneto kavines, 2006–2007 m. jų buvo per šimtą. „Sears“ patalpose pradėjo veikti daugiau prekybininkų, tarp jų ir katalogų pardavėja „Lands‘ End“. Buvo siekiama „Sears“ paversti prekybos centru, kuriame būtų daugiau prekių ir paslaugų, nei siūlė pati „Sears“, įsileidžiama išorės partnerių.

Neilas Saundersas, „GlobalData Retail“ vykdomasis direktorius, sako, kad „Sears“ negebėjo keistis ir nepakankamai investavo, todėl ėmė kentėti.

2006 m. „Sears“ su jai priklausančiomis bendrovėmis turėjo 355.000 darbuotojų, o pastarąjį ketvirtį jų tebuvo likę 89.000. Pastaraisiais metais sklando gandai apie „Sears“ gresiantį bankrotą, bet Lampertas žada nesitraukti be kovos.

„Esu įsipareigojęs investuotojams ir būtų gėdinga nerasti sprendimo. Iš tikrųjų mes pasiryžę ne tik išgyventi, bet ir nukeliauti ten, kur, manau, ši kompanija gali atsidurti“, – sako Lampertas.