Prancūzijos prezidento rinkimai pasiekė finišo tiesiąją, Emmanueliui Macronui ir Marine Le Pen varžantis dėl to, kuris jų pritrauks daugiau elektorato. Abu kandidatai paskutinį kartą susirems per antrąjį rinkimų turą gegužės 7 dieną, šį sekmadienį, o visos prognozės žada, kad greičiausiai naujuoju Prancūzijos prezidentu taps liberalas centristas Macronas.
Pagal naujausią visuomenės nuomonės apklausą, kurią Prancūzijoje atliko „Elabe“ tyrimų centras, Macronas antrajame ture prieš Le Pen surinks 65 proc. rinkėjų simpatijų, pritraukdamas didelę dalį rinkimų pirmajame ture dalyvavusių kandidatų rėmėjų – į kairę linkstančių Benoît Hamono ir Jeano-Luco Mélenchono rinkėjų, bei tų, kurie yra labiau linkę į dešinę ir pirmajame ture balsavo už François Filloną.
Ką žada antrasis turas?
Vis dėlto, bet kokias prognozes derėtų vertinti atsargiai – tą parodė ir netikėtas JAV prezidento rinkimų rezultatas pernai rudenį, o vien tai, kad kuris nors kandidatas laimėjo pirmąjį turą, dar nereiškia, kad jis laimės ir prezidento postą.
Primename, kad penki kandidatai balandžio 23 dieną susirėmė pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture, o iš jų į antrąjį turą gegužės 7 dieną pateko du daugiausiai balsų surinkę kandidatai – Macronas ir Le Pen.
Vertinant istoriškai, iš devynių rinkimų nuo pat pirmųjų tiesioginių prezidento rinkimų Penktojoje Respublikoje 1965 m., trys iš tų kandidatų, kurie buvo vadinami pirmojo turo nugalėtojais, vėliau pralaimėjo antrajame ture. Tai lėmė Valéry Giscardo d'Estaingo pergalę 1974-aisiais, François Mitterrando – 1981-aisiais, ir Jacqueso Chiraco – 1995-aisiais.
Ką sako lažybų punktai?
Macronas vis dar yra visų lažybininkų favoritas tapti prezidentu, priešrinkiminių nuomonės apklausų vidurkiams rodant, kad jis turi ryškią persvarą prieš kontroversiškąją Le Pen. Jeigu ir jūs praradote pasitikėjimą visomis politinėmis apklausomis po „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimų rezultatų, atkreipkite dėmesį būtent į lažybų punktus – niekas kitas geriau neparodo žmonių nuomonės, negu pinigai, kuriuos jie stato už vieną ar kitą rezultatą.
Pasak lažybų punktų, abiejų kandidatų šansai tapti naujuoju Prancūzijos prezidentu yra tokie:
Emmanuelis Macronas - 1/9; Marine Le Pen - 11/2.
Kas įvyko pirmajame rinkimų ture?
Marine Le Pen per paskutinius 2012 m. rinkimus, kuomet ji nepateko į antrąjį turą, didžiausio palaikymo sulaukė iš Prancūzijos šiaurės rytų regiono, o panašus atotrūkis tarp šalies rytų ir vakarų pastebimas ir šiemet.
Pirmajame ture Le Pen daugiausiai balsų surinko Enos regione, esančiame į šiaurės rytus nuo Paryžiaus. Daugiau nei trečdalis balsų jame atiteko būtent „Nacionalinio fronto“ lyderei, tuo tarpu Macronui šio regiono rinkėjai skyrė daugiau nei dvigubai mažiau savo simpatijų.
Tačiau Paryžiaus rinkiminė apygarda išsiskyrė tuo, kad Le Pen čia buvo visiškai pamiršta. Mažiau nei vienas iš dvidešimties rinkėjų savo balsą atidavė tolimo dešiniojo krašto lyderei. Tai yra mažesnė proporcija negu 2012-aisiais. Tai reiškia, kad Paryžius yra vienas iš vos keturių regionų visoje šalyje, kur parama „Nacionaliniam frontui“ nukrito lyginant su 2012-ųjų rinkimais.
Tuo tarpu Macronas Paryžiuje pritraukė 34,8 proc. rinkėjų balsų, ir sostinės rinkėjai tapo stipriausiu jo užnugariu pirmajame ture. Atmetant Paryžių, Macronui savo balsus labiausiai buvo linkę atiduoti šiaurės vakarinių Prancūzijos regiono gyventojai, ypač tokiose vietose kaip Bretanė.
Nuomonės apklausų šaltiniai ir paklaidos
Nuomonės apklausų vidurkis buvo vedamas iš nacionalinių apklausų, kurias atliko šie tyrimų centrai: „OpinionWay“, „Ifop-Fiducial“, „Elabe“, „Harris“ ir „BVA Interactive“. Atskirų jų atliktų nuomonės apklausų individuali paklaida varijuoja nuo +/-0,8 proc. iki +/-3,3 proc.
