Gedinčiųjų minios antradienį netilpo į Ruano katedrą, žmonėms paskutinį kartą atsisveikinant su prie savo bažnyčios altoriaus nužudytu katalikų kunigu, Prancūzijos įstatymų leidėjams ir toliau ieškant naujų būdų kaip suvaldyti šalyje vis kylančius naujus radikalių islamistų žiaurumo protrūkius.
Tėvas Jacquesas Hamelis buvo tik pradėjęs ryto mišias netoliese esančiame pramoniniame Sent Etjen diu Ruvrė miestelyje praėjusį antradienį, kai į bažnyčią įsibrovė ginkluoti užpuolikai, privertę 85-erių kunigą klauptis ant kelių ir po to peiliu perrėžę jam gerklę, skanduodami šūksnius arabų kalba.
Kunigo laidotuvės įvyko sustiprinto saugumo sąlygomis senovinėje XIII a. gotikinėje katedroje šiaurės Prancūzijoje, aukšto rango katalikų dvasininkų procesijai sekant paskui karsto nešikus, kurie praėjo pro „Gailestingumo duris“ ir padėjo karstą ant puošnaus kilimo priešais altorių.
Kunigo sesuo Roselyne Hamel kongregacijai pasakojo, kaip atlikdamas karinę tarnybą Alžyre jos brolis atsisakė pareigūno rango, kad jam nereikėtų duoti įsakymų žudyti kitus, ir kaip vieną sykį jis vienintelis liko gyvas po susišaudymo dykumoje.
„Jis dažnai savęs klausdavo – „Kodėl aš?“. Šiandien, Jacquesai, mūsų broli, mano broli, tu jau žinai savo atsakymą. Mūsų meilės ir gailestingumo Dievas pasirinko tave tam, kad tarnautum kitiems“, - susijaudinusi kalbėjo ji.
Po viešų mišių, per kurias su kunigu atsisveikinti galėjo visi norintys, jo palaikai buvo palaidoti privačioje ceremonijoje.
Hamerio nužudymas, kurį atliko Prancūzijos pilietybę turintys užpuolikai, buvo pirmoji islamiška ataka prieš bažnyčią vakarų Europoje, ir įvyko praėjus vos 12 dienų po to, kai ištikimybę „Islamo valstybei“ prisiekęs tunisietis įvairavo savo sunkvežimį į Bastilijos paėmimo dieną švenčiančių žmonių minią Nicos mieste bei nužudė 84 žmones. Islamistai kovotojai Prancūzijoje nuo 2015 m. sausio nužudė jau daugiau kaip 200 žmonių.
Hamerio nužudymas, kurį atliko Prancūzijos pilietybę turintys užpuolikai, buvo pirmoji islamiška ataka prieš bažnyčią vakarų Europoje, ir įvyko praėjus vos 12 dienų po to, kai ištikimybę „Islamo valstybei“ prisiekęs tunisietis įvairavo savo sunkvežimį į Bastilijos paėmimo dieną švenčiančių žmonių minią Nicos mieste bei nužudė 84 žmones.
Smarkiai kritikuojama dešiniojo krašto opozicijos dėl nesugebėjimo šalyje užtikrinti saugumą, Prancūzijos socialistinė vyriausybė įspėjo, kad jos laukia ilga kova su radikalizuotais islamistais tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje, įskaitant Iraką, Siriją ir Libiją.
Šalies ministras pirmininkas Manuelis Vallsas taip pat sakė, kad šalis privalo iš naujo apibrėžti savo santykį su „Prancūzijos islamu“. Šalies musulmonų mažuma, kuri Europoje yra didžiausia, sudaro maždaug 8 proc. populiacijos. Prancūzijos vyriausybė jau nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios skatina musulmonų bendruomenę kurti liberalų islamą, kuris leistų jai geriau integruotis į tos vakarietiškos šalies visuomenę. Tuo tarpu patys musulmonai, varginami vidinių konfliktų ir varžymosi dėl galios, neįstengia pasipriešinti radikalioms grupuotėms, kurios į savo įtakos sferą yra patraukusios kai kurias mečetes ir ištisus rajonus bei sėkmingai skleidžia savo ideologiją internete.
Šalies premjeras nori uždrausti mečetes finansiškai remti iš užsienio gautomis lėšomis ir teigia, kad visi Prancūzijos imamai privalo būti apmokyti šalies viduje. Jo vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve yra sakęs, kad iki metų pabaigos tikimasi sukurti pagrindą, leisiantį sekuliariai valstybei finansuoti su maldos vietomis susijusius kultūrinius centrus.
„Privalome saugotis pernelyg didelio globėjiškumo, tačiau taip pat turime išlaikyti sveiką protą ir atpažinti poreikį padėti „Prancūzijos islamui“ atsikratyti visų, kurie siekia jam pakenkti iš vidaus“, - savaitraščiui „Journal du Dimanche“ teigė šalies ministras pirmininkas.
Tačiau kai kurie islamo lyderiai išreiškė abejones dėl tokių vyriausybės planų.
„Radikalizacija plinta internete, o ne mečetėse, - teigė Tareqas Oubrou, marokiečių kilmės nuosaikių pažiūrų imamas iš Bordo. – Nebandykime savęs apgauti.“
Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Cazeneuve, kuris taip pat yra atsakingas už su religija susijusius reikalus, pirmadienį sakė, kad šalies vyriausybė pastaraisiais mėnesiais jau uždarė apie 20 mečečių ir maldos namų bei teigė, kad, priklausomai nuo surinktos žvalgybos, galima tikėtis ir tolimesnių uždarymų.
