Mažiausiai 10 000 žmonių buvo priversti evakuotis po to, kai naujas miškų gaisras įsiplieskė pietų Prancūzijoje, kuri jau ir taip kovoja su milžiniškomis liepsnomis, sunaikinusiomis didžiules teritorijas, pranešė šalies vyriausybė.
Naujausias gaisras įsiplieskė praėjus dienai po to, kai Prancūzija paprašė pagalbos iš likusios Europos Sąjungos padėti šaliai kovoti su ugnimi, plintančia dėl sausros išdžiūvusioje pietinėje dalyje, įskaitant ir populiarųjį San Tropezo kurortą, kur šią vasarą susidarė itin palankios sąlygos kilti savaiminiams gaisrams.
„Mažiausiai 10 000 žmonių evakuacijos sekė plintant gaisrui. Tai yra regionas, kurio populiacija vasarą padvigubėja ar patrigubėja“, - trečiadienį sakė vienas ugniagesys gelbėtojas, dalyvaujantis gaisro slopinime miškingoje Viduržemio jūros pakrantėje.
Žmonių skaičius Prancūzijos Žydrojoje pakrantėje labiausiai išauga liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai į paplūdimį patraukia minios atostogautojų, tačiau šiemet šis regionas kenčia nuo neįprastai sausos ir karštos vasaros, kuri pavertė jį pažeidžiamą liepsnų.
Antradienį daugiau kaip 4 000 ugniagesių ir kariškių buvo mobilizuoti, kad suvaldytų plintančias liepsnas, kurios po savęs paliko milžiniškus plotus sudegintos žemės. Mažiausiai 12 ugniagesių patyrė sužalojimus, o 15 policijos pareigūnų apsinuodijo dūmais nuo pirmadienio, kai miškais apaugusioje vietovėje įsiplieskė pavojingi gaisrai, skelbia šalies valdžia.
Dėl stiprių vėjų ir sausros kilus pavojui ir aplinkinėms vietovėms, Prancūzijos vyriausybė paprašė savo Europos Sąjungos partnerių pasiųsti du papildomus lėktuvus kovai su liepsnomis, o į prašymą pirmoji sureagavo Italija.
Pirminis gaisro židinys ties La Croix-Valmerio kurortu netoli San Tropezo, kurį dažniausiai renkasi turtingos įžymybės, antradienį buvo suvaldytas, tačiau ugnis sunaikino 400 hektarų miško. Iš vietovės, kurioje stovi nemažai namų, buvo evakuota daugiau kaip 200 žmonių. La Croix-Valmerio meras Rene Carandante‘as sakė, kad „gaisro vieta tapo katastrofos židiniu, po kurios nieko neliko“.
François Fouchieris iš vietos gamtosaugininkų grupės baiminosi dėl gaisro pasekmių laukiniams gyvūnams, tokiems kaip Hermano vėžliai. „Mes rasime apdegusius kiautus“, - sakė jis.
300 hektarų pušų ir ąžuolų sudegė ir netoli Saint-Maximin-la-Sainte-Baume gyvenvietės. Vietos pareigūnai dėl gaisro kaltina valdininkus, kurie nepaisė reikalavimų reguliariai pašalinti išsausėjusias žoles, kas pavertė mišką tikru fakelu.
Korsikos sala, esanti pusiaukelėje tarp Prancūzijos ir Italijos, taip pat skaičiuoja gaisrų žalą. Vietos gyventojai, kurių namai vienu metu vos neatsidūrė gaisro kelyje, kalbėjo apie „apokaliptiniu“ vaizdus. Nors žmonių netekčių buvo išvengta aprimus vėjui, liepsnos sunaikino 1 800 hektarų miško ir kelis automobilius.
Tolyn į rytus, Karos mieste į šiaurę nuo Nicos, gaisras pasiglemžė namą, tris automobilius ir sandėlį. Miesto meras Charlesas Scibetta sakė, kad namo gyventojams pavyko išsigelbėti.
„Visa Prancūzija buvo mobilizuota“, - sakė ugniagesių gelbėtojų tarnybos pietryčių Prancūzijoje vadovas Gregory Allione, pridurdamas, kad gaisrų gesinti atvyko ir ugniagesių iš šalies šiaurinės dalies.
Thomas Curtas, „Irsea“ aplinkosaugos ir agrokultūros tyrimų instituto direktorius, sakė, kad ūkininkavimo tradicijų silpnėjimas pietryčių Prancūzijoje nuo 8-ojo dešimtmečio pavertė regioną labiau pažeidžiamu miškų gaisrų. „Dirbamos žemės plotai traukiasi, o miškai natūraliai plečiasi, paversdami vietovę tankiai apaugusia“, - paaiškino jis.
Namų, kelių ir elektros linijų skaičiaus didėjimas netoli miškų taip pat padidino gaisrų grėsmę, pridūrė jis. Pavyzdžiui, manoma, kad liepos viduryje kilusį gaisrą, kuris nuniokojo 800 hektarų žemės netoli Aix-en-Provence, sukėlė ant žemės numesta nuorūka.
Tuo tarpu Portugalija, kuri praėjusį mėnesį taip pat nukentėjo nuo mirtinų miškų gaisrų, nuo sekmadienio ir vėl kovoja su liepsnomis šalies centrinėje dalyje, kurios privertė valdžią evakuoti 10 kaimų gyventojus.
