Prancūzija šią savaitę atliko savo pirmuosius oro antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ kovotojų pozicijas Sirijoje. Jų metu prancūzų kariniai lėktuvai sunaikino treniruočių stovyklą rytiniame Deir al Zoro mieste, pranešė šalies prezidentas Francois Hollande‘as, pabrėždamas, kad greitu metu seks daugiau tokių operacijų.
„Prancūzija šį rytą pradėjo oro antskrydžius Sirijoje, - sekmadienį kalbėjo jis JT Generalinėje Asamblėjoje susirinkusiems reporteriams. – Mes smogėme treniruočių stovyklai, kuri galėjo tapti grėsme mūsų nacionaliniam saugumui.“
Manoma, kad toji stovykla anksčiau šią vasarą buvo įkurta Prancūzijos piliečio.
„Tačiau mes nežinome, ar jis vis dar ten buvo, - pabrėžia Wassimas Nasras, žinių tarnybos „French 24“ Vidurio Rytų džihadistinių tinklų ekspertas. – Prancūzijos vyriausybė sakė, kad ten buvo prancūziška grandis, bet kaip kas nors gali žinoti, ar ten tikrai buvo Prancūzijos piliečių?“
JAV vadovaujama sąjungininkų koalicija jau daugiau nei metus vykdo oro antskrydžius prieš IS Sirijoje ir Irake. Tačiau jai priklausanti Prancūzija iki šiol savo oro antskrydžius prieš IS grupuotės kovotojus buvo apribojusi Irako oro erdvėje ir atsisakė prisijungti prie JAV, Kanados, Turkijos ir Persijos įlankos šalių Sirijoje, kur koalicija jau yra atlikusi apie 2 500 oro antskrydžių, laikydamasi pozicijos, jog tarptautinė teisė neleidžia šaliai pulti taikinių Sirijoje. Iš tiesų, neoficialiais duomenimis, Paryžius paprasčiausiai nenorėjo daryti nieko, kas net netiesiogiai padėtų Assado vyriausybei. Tačiau dabar šalis jau pripažįsta, kad Assado nuvertimas nebėra pagrindinis prioritetas kovoje su IS. Visgi kai kurie ekspertai abejoja, ar Prancūzijos įsitraukimas į karą Sirijoje atneš rimtos karinės naudos arba sustabdys teroristines atakas.
Kalbėdamas Niujorke, Hollande‘as taip pat sakė, jog norint užbaigti Sirijos krizę reikalingas politinis sprendimas, tačiau prezidentas Basharas al-Assadas negali būti jo dalis.
Prancūzijos nerimą sustiprino nepavykęs pastarojo meto džihadistų išpuolis, kai ginkluotas užpuolikas į Paryžių važiuojančiame ekspreso traukinyje rugpjūtį bandė pasikėsinti į keleivius. Sausio mėnesį šalį ir visą pasaulį taip pat sukrėtė islamistų ekstremistų išpuolis satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, per kurį buvo nužudyta 17 žmonių.
Tačiau Nasras mano, kad dabar Prancūzija įžengė į miglotus ir neapibrėžtus neteisėtų savo pačių piliečių žudynių pasaulį, kaip jau yra padariusi JAV ir Jungtinė Karalystė.
„Kaip mes galime žinoti, ar tie taikiniai yra tikri, jeigu oficialiai neteisiame tų žmonių? – kalbėjo jis. - Ši tendencija žudyti savo pačių piliečius tampa vis labiau priimtinesnė politikams, ir jie jau ruošia dirvą visuomenės nuomonei apie tokio tipo operacijas prieš džihadistus.“
Jau daugiau nei 200 000 Sirijos gyventojų buvo nužudyta nuo to laiko, kai šalyje 2011 m. įsižiebė kruvinas pilietinis karas, o „Islamo valstybė“ 2014-aisiais užėmė dideles susiskaldžiusios Sirijos teritorijas. Tuo tarpu Assadas yra kaltinamas dešimčių tūkstančių savo piliečių nužudymu per beatodairiškus sukilėlių kontroliuojamų vietovių bombardavimus.
Į Generalinę Asamblėją susirinkę Europos lyderiai vis garsiau ragina imtis diplomatinių veiksmų Sirijoje, paskatinti milžiniškos į Europą atvykstančių pabėgėlių bangos. Skaičiuojama, jog maždaug 4 mln. sirų jau pabėgo į užsienį – dauguma jų yra apsistoję kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Turkija, Libanas ir Jordanija – o dar daugiau šiuo metu yra kelyje.
JAV prezidentas Barackas Obama, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir Hollande‘as jau anksčiau yra reikalavę, kad Assadas būtų pašalintas iš valdžios mainais į taikos susitarimą su sukilėliais. Tokią jų poziciją atmeta veto teisę turinčios JT narės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Diplomatinio konflikto sprendimo skubą dar labiau padidino Rusijos kariuomenės sustiprinimas Sirijoje, siekiant palaikyti Assado režimą. Irakas sekmadienį taip pat paskelbė pasirašęs saugumo ir žvalgybos bendradarbiavimo susitarimą su Rusija, Sirija ir Iranu, kad padėtų kovoje su IS.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad tos pastangos „kol kas nėra koordinuotos“ ir kad Jungtinės Valstijos yra „susirūpinusios dėl to, kaip jos juda į priekį“.