Vezuvijus yra priskiriamas prie labiausiai ištirtų ir žinomiausių Žemės ugnikalnių. Giedromis dienomis galima matyti milžiniško ugnikalnio siluetą, kuriam būdingas „dvikupris" kalnas. Neapolio gyventojai „kuprius“ laiko mielais palydovais, nepaisant ugnikalnio griaunamojo potencialo. Nuo 1944 m. Vezuvijus miega, saugomas budrių vulkanologų, kurie reguliariai matuoja jo temperatūrų svyravimus.
Manoma, kad pirmykštis ugnikalnis buvo sugriautas 79 m. išsiveržimo metu, kai lavos upės ir pelenai palaidojo klestinčius Pompėjos, Stabijos ir Herkulaniumo miestus. Tuomet katastrofa nusinešė tūkstančius gyvybių, o kraštovaizdžio idilė virto smėlio ir pelenų dykuma. Šio išsiveržimo metu tikriausiai ir iškilo šiandieninis 1 182 metrų Vezuvijus.
Pompėjos miestas buvo įkurtas 600 m. pr. Kr., ir jau Antikos laikais buvo svarbus ir žinomas. Romos imperijos metais Pompėja ypač klestėjo. Forume, miesto branduolyje, stovėjo daug šventyklų, jau tada buvo išgrįstos gatvės su šaligatviais, nutiesta kanalų sistema su švininiais vamzdžiais, kuriais buvo tiekiamas vanduo.
79 metais po Kristaus gimimo įvyko žymiausias iš visų rašytinėje istorijoje užfiksuotų ugnikalnio išsiveržimų. Vezuvijaus ugnikalnis sprogo, išmesdamas į atmosferą dulkių, pelenų bei uolienų debesis, uždengusius saulę. Kiek vėliau, tą patį vakarą, prasidėjo dar baisesni išsiveržimai. Atėjus rytui, Pompėjos ir Herkulaniumo miestai jau buvo užkloti vulkaninio purvo sluoksniu ir be jokių gyvybės ženklų.
Pompėja buvo vienas iš daugelio miestų, išsidėsčiusių Vezuvijaus papėdėje. Sritis pasižymėjo didele populiacija, kuri nuolat augo, nes regionas garsėjo ypatingu derlingumu. Daugelis kaimyninių Pompėjos bendruomenių taip pat nukentėjo nuo 79 m. išsiveržimo, labiausiai Herkulaniumas. Ironiška, tačiau dieną prieš tai vyko Vulcanalia - šventė, skirta romėnų ugnies dievui Vulkanui. Pompėja ir jos gyventojai buvo palaidoti po 12 skirtingų nuosėdų sluoksnių.
Vezuvijaus išsiveržimas buvo užregistruotas tuometinių istorikų ir dabar yra visuotinai patvirtinta jo tiksli data - 79 m. rugpjūčio 24 d. Nepaisant to, archeologiniai Pompėjos kasinėjimai rodo, kad miestas galėjo būti palaidotas dviem mėnesiais vėliau. Žmonės, rasti palaidoti pelenuose, vilkėjo šiltesnius drabužius nei tie, kurie, manoma, turėtų būti vilkimi rugpjūčio mėnesį. Be to, parduotuvėse rasti švieži vaisiai ir daržovės buvo būdingi spalio mėnesiui, tuo tarpu vaisiai ir daržovės, priskiriami rugpjūčiui, jau buvo sudžiovinti arba konservuoti, o vyno fermentavimo statinės hermetiškai uždarytos (tai dažniausiai buvo daroma spalio pabaigoje). Pelenuose palaidotos moters piniginėje buvo rastos monetos, tarp kurių buvo memorialinė moneta, iškalta rugsėjo pabaigoje.
Pompėja stovėjo užmiršta iki pat XVIII a., kai pagaliau buvo rastas po 8 metrų pelenų sluoksniu palaidotas miestas. Pompėja atskleidė, kaip gyveno Senovės Romos žmonės. Atrasta daugybė namų, dažnai išpuoštų tapyba ir skulptūromis. Ant sienų dar išliko piešinių ir užrašų. Puikiai išsilaikiusios freskos į dienos šviesą iškelia kasdienį Pompėjos gyvenimą, kartu praplėsdamos Antikos meno istorijos ribas. Daugybė erotinių Pompėjoje rastų freskų byloja apie tai, kad kai kurie kultūros aspektai buvo itin susiję su erotika. Dalis jų buvo nuimtos ir yra laikomos slaptoje Neapolio universiteto kolekcijoje. Tiesios, tarsi grotelėmis išdėstytos gatvės su abiejose pusėse išsidėsčiusiais gyvenamaisiais namais ir parduotuvėlėmis atspindi romėnų miestų planavimo tradiciją.
Ugnikalnio išsiveržimo metu mieste, manoma, gyveno apie 20 000 žmonių – Pompėjos ir aplinkinių vietų populiacija buvo itin išaugusi dėl romėnų pomėgio kurti užmiesčio vilas, skirtas poilsiui. Tai vienintelis antikinis miestas, kurio tuometinė topografinė struktūra šiandien yra tiksliai žinoma.
Praeityje Vezuvijaus išsiveržimai nuolat kartodavosi. 1631 m. buvo sunaikintos visos gyvenvietės, esančios netoliese Vezuvijaus. Kiti išsiveržimai vyko 1794, 1906, 1913 metais. 1944 m. vulkano aktyvumas vėl pasiekė aukščiausią tašką ir vulkanas po lava palaidojo daugybę namų.
Šiandien Pompėja - didžiulis muziejus po atviru dangumi ir viena labiausiai lankomų vietų Italijoje. Miestas priklauso Nacionaliniam Vezuvijaus kalno parkui ir nuo 1997 m. yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
