Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė Ramiojo vandenyno viduryje planuoja sukurti didžiausią pasaulyje jūrų draustinio zoną (MPA). Tai antradienį pranešė „Washington Post“.
Baltieji rūmai praplės jau egzistuojančią draustinio zoną, vadinamą Ramiojo vandenyno nutolusių salų nacionaliniu jūrų paminklu. „Washington Post“ skelbia, kad zonoje, kuri galiausiai sudarys du milijonus kvadratinių kilometrų, bus draudžiama žvejoti ir išgauti naftą. Šios zonos išplėtimas padvigubins visiškai apsaugotų pasaulio vandens rezervatų plotą.
Retos rūšys
Ramiojo vandenyno nutolusių salų zona priklauso JAV ir ją sudaro septynios išsibarsčiusios salos, atolai (koralų salos) ir rifai, išsidėstę tarp Havajų ir Amerikos Samojos.
Iš esmės negyvenamas nutolusias salas supančiuose vandenyse gyvena daugybė įvairių rūšių, įskaitant koralus, jūrų paukščius, ryklius ir augalus, nerandamus niekur kitur pasaulyje.
2009 m. prezidentas Bushas paskelbė salas Ramiojo vandenyno nutolusių salų nacionaliniu jūrų paminklas, taip suteikdamas joms tokio paties lygio apsaugą, kaip ir statuloms ar kultūriniam paveldui.
Dabar prezidentas Obama davė ženklą, kad jis praplės šią zoną maždaug 200 jūrmylių aplink salas, kuriose pagal JAV ekonominius reglamentus bus draudžiama užsiimti bet kokia žvejyba ir išgauti mineralus.
„Aš pasinaudosiu savo autoritetu, kad apsaugočiau vieną brangiausių mūsų tautos jūrų aplinką, - Obama sakė valstybės departamento surengtos konferencijos dalyviams, pridėdamas, kad nors vandenynas yra nuolat degraduojamas, - Mes negalime leisti tam vykti. Būtent todėl Jungtinės Valstijos vadovauja pastangoms apsaugoti mūsų vandenis.“
Baltųjų rūmų teigimu, galutinis saugomos zonos plotas priklausys nuo konsultacijų su mokslininkais bei žvejybos ir aplinkosaugos organizacijomis.
„Šis regionas yra viena iš tyriausių tropinių vandenų aplinkų visame pasaulyje“, - sakė vyriausiasis Baltųjų rūmų patarėjas Johnas Podesta, paskelbdamas šį pranešimą.
„Tropiniai koralų rifai ir su jais susijusios ekosistemos yra tarp tų jūrų aplinkų, kurioms gresia rimčiausia klimato kaitos ir vandenynų rūgštėjimo keliama rizika“, - teigė jis.
Finansinės iniciatyvos
Kalbėdamas dar prieš šį pranešimą, prezidentas Obama sakė, kad apsaugoti jūrų regionus yra gera mintis ne tik dėl pačios aplinkos, bet taip pat ir geras ekonominis sprendimas.
„Jeigu mes ignoruosime šias problemas, jeigu išsiurbsime mūsų vandenynus nuo jų resursų, mes ne tik iššvaistysime vieną iš didžiausių žmonijos lobių, mes taip pat ir sunaikinsime vieną iš pagrindinių pasaulio maisto ir ekonominio augimo šaltinių“, - sakė jis.
Primename, kad praėjusiais metais žlugo bandymai sukurti didžiausią jūrų rezervatą Arkties vandenyne, kai Rusija trečią kartą užblokavo JAV ir kitų šalių pasiūlymą.
Tuo tarpu vandenynų apsaugos šalininkai pasveikino naująjį JAV planą ir pavadino jį svarbiu teigiamu žingsniu.
„Tai yra nepaprastai reikšminga ir šiuo atžvilgiu parodo mums globalinę lyderystę iš JAV pusės“, - sakė Karen Sack iš „Pew Charitable Trusts“ fondo.
„Aplink šias salas yra nuostabi biologinės įvairovės plejada, ten yra povandeninių kalnų sistemos, kuriose gyvena daugybė giliųjų vandenų rūšių ir įvairių tipų jūrų žinduoliai“, - pasakojo ji.
Šiuo metu apsaugotos vandenų zonos sudaro apie 2,8 proc. pasaulio vandenynų – tačiau, Sack teigimu, regionai, kuriuose visiškai draudžiama žvejoti, išgauti naftą ir atlikti kitokius aplinkai kenkiančius veiksmus yra daug mažesni, dėl to šis JAV žingsnis yra dar svarbesnis.
„Visiškai apsaugota yra mažiau nei 1 proc. pasaulio vandenynų“, - teigė ji.
„Nors ši zona ir gali būti labai nuo visko nutolusi, ji priklauso tai vandenyno daliai, kurią apsaugoti yra gyvybiškai svarbu“, - sakė Sack.
Jūrų rūšių apsaugojimas nėra vien tik išskirtinė tokių didelių šalių, kaip JAV, veiklos sritis. Pastarosiomis dienomis mažytė Kiribačio respublika paskelbė, kad apsaugotoje Fenikso salų zonoje iki 2014 m. pabaigos bus nutraukta bet kokia komercinė žvejyba.
Netoli naujai išplėstos JAV MPA zonos esanti žvejybos zona yra regione, kuriame gyvena didžiausia Žemėje likusių tunų populiacija.
