Nusprendę į miesto vadovo postą nebeįsileisti Daley šeimos nario, vėliau šį pavasarį Čikagos rinkėjai išsirinks pirmąją juodaodę miesto merę. Antradienį vykusiuose nepartiniuose mero rinkimuose, nė vienas iš 14 kandidatų į mero postą nė iš tolo nesurinko pakankamai balsų, kad neprireiktų antrojo rinkimų rato. Tačiau šių rinkimų rezultatai vis dėlto garantuoja istorinį įvykį, mat balandžio 2-ąją vyksiančiame antrojo rato balsavime susirungs dvi afroamerikietės: pirmą kartą mero rinkimuose kandidatuojanti Lori Lightfoot ir Kuko apygardos tarybos prezidentė Toni Preckwinkle.
Trečiojoje vietoje (iš karto už Preckwinkle) liko buvęs Obamos Baltųjų rūmų personalo vadovas ir Clintono administracijos Prekybos sekretorius Billas Daley, kurio šeimos atstovai laimėjo 12 iš 17 pastarųjų mero rinkimų Čikagoje. Dauguma ekspertų buvo įsitikinę, kad jam pavyks pereiti į antrąjį rinkimų ratą dėl gerai atpažįstamos pavardės ir milžiniško rinkiminės kampanijos biudžeto.
Ilinojaus valstijos kontrolierė, kurios šansai nuo pat pradžių buvo vertinami labai rimtai, vilčių nepateisino ir atsidūrė penktojoje vietoje, už verslininko Willie Wilsono, kuris į mero postą nesėkmingai kandidatavo ir 2015 metais (o 2016 metais – dalyvavo demokratų pirminiuose prezidento rinkimuose). Pirmasis kandidatų penketukas surinko daugiau nei du trečdalius visų rinkėjų balsų.
Antradienio rinkimai užbaigė 6 mėnesius trukusias politines lenktynes, kurios audringai prasidėjo tada, kai meras Rahmas Emanuelis (pirmą kartą į mero postą išrinktas 2011 metais) rugsėjo mėnesį paskelbė nesieksiantis trečiosios kadencijos trečio didžiausio šalies miesto mero poste. Tai paskatino susirinkti didžiausią kandidatų būrį per visą moderniąją Čikagos miesto istoriją, nepaisant to, kad būsimojo mero laukia nemažai iššūkių: mažėjantis, bet vis dar aukštas žmogžudysčių rodiklis, naujausi policijos pareigūnų nusižengimai, politinė korupcija ir labai nevienodas skirtingų miesto dalių ekonominis augimas.
Daley, Preckwinkle ir Mendoza buvo garsiausi šių lenktynių vardai. Daley, buvusių Čikagos merų brolis ir sūnus, savo kampanijai surinko net $8.3 milijono – daugiau nei dvigubai daugiau nei bet kuris kitas kandidatas.
Preckwinkle surinko $4.6 milijono, iš kurių $2 milijono paaukojo „Service Employees International Union“ profsąjunga. Ją taip pat palaikė miesto mokytojų profesinė sąjunga. O štai Lightfoot surinko vos $1.5 milijono, iš kurių $267 000 investavo pati.
Jaunystėje buvusi federaline prokurore ir mero administracijos darbuotoja Lightfoot nuo pat pradžių pozicionavo save kaip politikos autsaiderę, o savo politinėse reklamose pabrėžia, kad visi jos varžovai „yra tampriai susiję su tuo pačiu Čikagos politiniu aparatu“. Tačiau po maždaug dešimtmečio privačiame sektoriuje ji grįžo į viešąjį sektorių kai Emanuelis paskyrė ją policijos kontroliere ir darbo grupės, įkurtos po to, kai baltaodis policijos pareigūnas Jasonas Can Dyke’as nušovė Laquaną McDonaldą, vadove.
Preckwinkle į antrąjį rinkimų ratą žengia su gerokai aplamdyta rinkimine kampanija – tačiau toli gražu neįveikta. Ji nukentėjo dėl artimų ryšių su politinės korupcijos skandalo epicentre atsidūrusiu miesto tarybos nariu Edu Burke, sulaukė priekaištų, kad pernai netinkamai sureagavo į kaltinimus jos tuometiniam personalo vadovui seksualiniu priekabiavimu, o paskutinę savaitę prieš rinkimus buvo priversta atleisti savo kampanijos vadovą Scottą Ciseką dėl jo nevykusios prieš Lightfoot nukreiptos politinės reklamos, kurioje jis panaudojo nacių teismo Niurnberge nuotrauką ir išprovokavo milžinišką pasipiktinimą. Tačiau ji išlieka galinga politine jėga, o profsąjungų parama gali labai pasitarnauti agituojant rinkėjus ir teigiamai atsiliepti balandį vyksiančiuose antrojo rato rinkimuose.
Po antrojo rato rinkimų Čikaga turės pirmąją juodaodę merę. Iki šiol miestui yra vadovavusi vos viena moteris – Jane Byrne, merės pareigas ėjusi 1979-1983 metais. Byrne poste pakeitė Haroldas Washingtonas, kuris 1983 metais tapo pirmuoju juodaodžiu Čikagos meru. Antrasis juodaodis meras buvo Eugene’as Sawyeris, kuris mero pareigas perėmė po Washingtono mirties 1987-aisiais.
