JAV sąjungininkės Persijos įlankos regione išreiškė palaikymą branduoliniam susitarimui su Iranu po to, kai Jungtinių Valstijų vyriausybė pažadėjo joms aktyvesnį dalijimąsi žvalgybos surinktais duomenimis ir greitesnį ginklų perdavimą.
Kataro užsienio reikalų ministras Khalidas al-Attiya sakė, jog Irano susitarimas reprezentuoja geriausią pasirinkimą regioniniam stabilumui užtikrinti. Tai jis pasakė po susitikimo su šalyje viešėjusiu JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, kuris bandė užsitikrinti paramą susitarimui sunitų dominuojamoje Persijos įlankoje.
Attiya taip pat sakė esąs įsitikinęs, jog „visos įdėtos pastangos pavers šį regioną labai stabiliu, labai saugiu“. Jis taip pat atkartojo Kerry komentarus apie Siriją, pabrėždamas politinio sprendimo būtinybę konflikte tarp sukilėlių ir prezidento Basharo al-Assado vyriausybės.
Tačiau kitos Persijos įlankos regiono šalys kaltina šiitišką Iraną keliant neramumus Sirijoje, Irake ir Jemene. Jos taip pat baiminasi, kad branduolinis susitarimas paskatins Teherano vyriausybę padidinti savo paramą sukilėliams, kovojantiems prieš sunitų pajėgas visame regione.
Tuo tarpu JAV tvirtina, kad šis susitarimas, pasirašytas siekiant užkirsti Iranui kelią pasigaminti branduolinį ginklą mainais į sankcijų sušvelninimą, padarys regioną saugesniu ir stabilesniu.
Pirmadienį Kerry aptarė branduolinį susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalimis-narėmis. Šiam regioniniam valdomajam organui priklauso Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Omanas, Bahreinas ir Kataras. Vėliau jis susirinkusiems reporteriams sakė, kad „yra akivaizdžiai aišku, jog JAV ir GCC“ laiko savo partnerystę „nepakeičiama regiono saugumui“. Jis taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos sutiko pagreitinti ginklų – įskaitant raketas – perdavimą savo sąjungininkėms Persijos įlankoje, bei glaudžiau su jomis bendradarbiauti kovoje prieš „Islamo valstybės“ (IS) bei „Al Qaedos“ kovotojus.
Pagrindinė pirmadienį surengtų derybų tema buvo JAV pastangos sumažinti arabų sąjungininkų nerimą dėl liepos 14 d. pasirašyto branduolinio susitarimo su Iranu. Saudo Arabija ir artimiausios jos sąjungininkės baiminasi, kad šis susitarimas dar labiau paskatins Teheraną galiausiai pasigaminti atominę bombą.
Tuo tarpo kito, atskiro, trišalio susitikimo Dohoje, Katare tarp JAV, Rusijos ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrų tema buvo konfliktas Sirijoje. Rusija ir Iranas yra Sirijos prezidento Assado sąjungininkai, kai tuo tarpu Saudo Arabijos vyriausybė ir JAV pakartotinai ragina jį atsistatydinti.
Pirmadienį Kremliaus atstovas sukritikavo Jungtinių Valstijų planus teikti su prezidento Assado pajėgomis bei IS kovojančioms Sirijos sukilėlių grupuotėms oro priedangą.
„Pagalba Sirijos opozicijai, jau nekalbant apie pagalbą finansinėmis ar techninėmis priemonėmis, reikš tolimesnę situacijos šalyje destabilizaciją“, - reporteriams sakė Dmitrijus Peskovas.
Tačiau, nepaisant jų skirtumų, visos pusės priešinasi IS, kuri iškilo būtent per kruviną Sirijos pilietinį karą. Jungtinės Valstijos, veikdamos išvien su Turkija, tikisi išstumti IS iš šiaurės Sirijos, atlikdamos oro antskrydžius, kad padėtų atrinktoms opozicijos grupuotėms.
Vis dėlto, Persijos įlankos arabų vyriausybės taip pat turi reaguoti į grėsmę arčiau namų – visoms šešioms šalims didžiausią pavojų kelia vietinių teroristų išpuoliai, vykdomi dviejų ideologiškai skirtingų priešininkų: sunitų ir šiitų ekstremistų.
Anksčiau kalbėdamas Kaire, Kerry pripažino regiono nerimą dėl branduolinės sutarties, tačiau tvirtino, kad ji tik sumažins Irano keliamą grėsmę.
„Jeigu Iranas yra destabilizuojanti jėga, tuomet yra kur kas geriau turėti Iraną be branduolinio ginklo negu Iraną su branduoliniu ginklu“, - sakė jis reporteriams.
Susitarimas buvo pasiektas Vienoje praėjusį mėnesį, po ilgą laiką trukusių derybų tarp Irano ir šešių pasaulio supergalių, įskaitant JAV ir Rusiją. Susitarimas žada ekonominių sankcijų panaikinimą mainais į Irano branduolinės veiklos apribojimą, siekiant sustabdyti šalį nuo atominės bombos kūrimo. Tuo tarpu Iranas visuomet laikėsi tvirtinimų, jog šalies branduolinė veikla yra vykdoma taikiu pagrindu.
