Hereditary
Režisavo: Ari Aster. Vaidina: Toni Collette, Gabriel Byrne, Alex Wolff, Milly Shapiro
Iš karto po vidurnakčio premjeros 2018 metų „Sundance“ kino festivalyje, Ari Asterio juosta „Paveldėtas“ buvo imta lyginti su ankstesniais siaubo filmų hitais, sublizgėjusiais šiame festivalyje, tokiais kaip „The Babadook“ ir „It Follows“. Šis filmas iš tiesų yra giliai sukrečiantis, nes remiasi labai atpažįstamomis žmogiškomis emocijomis, tokiomis kaip sielvartas ir apmaudas, kol galiausiai transformuojasi į absoliutų košmarą.
Taip, palyginimai su „Babadook“ ir „It Comes at Night“ neišvengiami, tačiau režisūrinis Asterio braižas labiau primena europietišką Romano Polanskio ir Dario Argento stilių, t.y. nebijo ne tik veikti labiau simbolinėje, košmariškoje plotmėje, nei publika paprastai tikisi iš tradicinių siaubo filmų, bet ir visa galva į ją pasinerti. Būtent šis režisieriaus atotrūkis nuo tradicinių lūkesčių pateisinimo garantuoja, kad juosta bus kontroversiška. Bet laikui nepavaldžios juostos paprastai tokios ir būna.
Kaip visada nuostabi Toni Collete šioje juostoje atlieka, ko gero, stipriausią savo karjeros vaidmenį. Ji vaidiną menininkę Anę Grehem, ištekėjusią už Stivo (Gabrielis Byrne’as), su kuriuo augina paauglius Piterį (Alexas Wolffas) ir Čarlę (Milly Shapiro). Anė gedi neseniai mirusios motinos, su kuria santykiai buvo gerokai atšalę. Collete puikiai perteikia tą keistą ir sumišusią būklę, kai gedime mirusio artimo žmogaus, kurio iš esmės nelabai mėgome. Ji nėra tokia liūdna, kokia „turėtų būti“, tačiau akivaizdu, kad Grehemų šeimą gaubia kažkoks keistas nerimas. Ir tai yra ne tik dėl to, kad Anė galimai matė motinos vaiduoklį savo dirbtuvių kampe.
„Paveldėtas“ yra juosta, kurią žiūrėti geriausia nieko apie ją iš anksto nežinant. Tad į siužeto detales nesigilinsime. Pakanka pasakyti, kad Grehemų šeimai nutinka kažkas siaubingo – tokio siaubingo, kad žiūrintys filmą namie gali jį sustabdyti, kad apsispręstų, ar žiūrėti jį toliau (ir niekas nesiimtų smerkti nusprendusiųjų nebežiūrėti). Tačiau jei galite, nepasiduokite. Tai ne tik labai drąsus filmo siužeto vingis, bet ir lemiamas taškas, nuo kurio jis įgauna svaiginantį pagreitį. Asteris puikiai ir užtikrintai valdo šios juostos tempą. Tai filmas, kuris nepasikliauja netikėtais gąsdinimais ar įspūdingomis veiksmo scenomis: tai savotiški „siaubo kalneliai“ – metronomiška pakilimų ir nusileidimų eilė, nuolat stumianti iš siaubo į savo kėdes įsikabinusius žiūrovus į priekį. Siaubo filmų kūrėjai dažnai panaudoja tragediją, kad atvertų duris antgamtiškoms jėgoms, tačiau mažai kas yra tai padarę taip galingai kaip Asteris: jis išspiria liuką ir akimirksniu įmeta jus į patį Pragarą.
Juostos kokybė neatsiejama nuo įspūdingos Toni Collette vaidybos; šioje juostoje jos išgyvenama širdgėla yra lyg jos sielvartingo „Oskarui“ nominuoto vaidmens juostoje „The Sixth Sense“ tąsa. Anė Grehem yra ypatingai sudėtinga ir nevienareikšmiška veikėja bet kokiam filmui, o tuo labiau siaubo žanrui. Asteris ir Collette smarkiai rizikuoja sukurdami moterį, kuri galimai yra ne visai sveiko proto ir ne visai gera. Anė užsimena, kad jos motina galimai kentė nuo disociacinio sutrikimo, ir to pakanka, kad įtartinai dar kartą pagalvotume apie juostos pavadinimą, o į tai kas vyksta žvelgtume su tam tikru skepsicizmu. Dar daugiau – Collette ir Asteris leidžia jai būti nemalonia ir nesimpatiška veikėja, kuri, regis, nelabai mėgsta savo pačios vaikus.
Psichologinis pagrindinės veikėjos svoris atranda nepriekaištingą pusiausvyrą su režisūriniais Asterio gebėjimais, vaizdo ir garso montažo meistryste. Tai juosta, kuri yra daugiau nei tik gąsdinanti. Pagal Asterį, gyvenimą į šipulius sudaužius tragedijai, į paviršių išlenda visokio plauko blogis. Ši juosta yra atvira interpretacijoms – ir tai turėtų įsiutinti nemažą būrį siaubo žanro gerbėjų, dievinančių tradicinę herojaus-blogiuko pasakojimo struktūrą (pavyzdžiui, prisiminkite reakciją į „Mother!“). Tačiau tai juosta, prie kurios norisi grįžti, pamatyti ją kitomis akimis. Tačiau tai taip pat ir juosta, po kurios einant miegoti nenorėsite išjungti šviesos.
