Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl supaprastintos pilietybės išdavimo tvarkos vadinamųjų „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ gyventojams.
Dokumente numatyta, jog minėtųjų tariamų „respublikų“ gyventojų prašymai dėl pilietybės suteikimo turėtų būti svarstomi ne ilgiau nei tris mėnesius. Kitų šalių piliečiams šis terminas gerokai ilgesnis – nuo trijų iki šešių mėnesių ir daugiau. Įsakas įsigalioja nuo oficialaus publikavimo akimirkos.
Dokumente teigiama, kad Putinas įsaką pasirašė „gindamas žmogaus ir piliečio teises ir laisves, o vadovaujasi jis visuotiniai priimtais principais ir tarptautinės teisės normomis“.
Remiantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, Rusijos pilietybę gauti norintis asmuo bendrąja tvarka privalo būti Rusijoje išgyvenęs mažiausiai penkerius metus be pertraukos, turėti pakankamai pajamų, atsisakyti kitos šalies pilietybės ir išlaikyti rusų kalbos egzaminą. Įsake dėl Rusijos pilietybės vadinamųjų „Luhansko ir Donecko liaudies respublikų“ gyventojams tokie reikalavimai nepateikiami.
Minėtas įsakas buvo pasirašytas praėjus vos kelioms dienoms po komiko Volodymyro Zelenskio pergalės Ukrainos prezidento rinkimuose. Jis bus prisaikdintas kitą mėnesį.
Zelenskis pareiškė, kad viena svarbiausių jo užduočių bus užbaigti jau daugiau nei 15 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą Rytų Ukrainoje.
„Bloomberg“ dar praėjusią savaitę rašė, kad toks Putino žingsnis sustiprintų įtampą konflikte su Kijevo vyriausybe, kurią remia Jungtinės Valstijos ir Europa. „Visi instrumentai“ paruošti norint aprūpinti pasais žmones Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatistai, tereikia Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymo pradėti procesą, „Bloomberg“ citavo Andrejų Klimovą, Rusijos parlamento Federacijos tarybos (aukštesniųjų rūmų) tarptautinių reikalų komiteto vicepirmininką.
Toks žingsnis gali sustiprinti konfrontaciją tarp Rusijos ir Ukrainos, nepaliaujamai kaltinančios Putiną siuntus karius bei ginklus į pagalbą separatistams kare, kuris per pastaruosius penkerius metus nusinešė 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija neigia siuntusi karius į Ukrainą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas Rusijai dėl šio konflikto, kuris kilo po 2014 metų revoliucijos, nuvertusios iš posto Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Nepriklausomomis pasiskelbusių „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ prorusiškų separatistų vadai tvirtina, kad jų kontroliuojamose teritorijose gyvena 3,6 mln. žmonių.
Siūlydamas jiems Rusijos pilietybę, Putinas gali pakartoti taktiką, naudotą nuo Gruzijos atsiskyrus Abchazijos ir Pietų Osetijos regionams. Tūkstančiai žmonių iš abiejų teritorijų turėjo Rusijos pasus iki 2008 metų karo tarp Gruzijos ir Rusijos, kuri teisino savo karinę intervenciją, neva siekianti apginti savo piliečius.
„Šis klausimas turi būti išspręstas“, vos tik paaiškės Ukrainos rinkimų kovos tarp dabartinio prezidento Petro Porošenkos ir komiko Volodymyro Zelenskio rezultatai, praėjusią savaitę pareiškė Rusijos valstybės Dūmos NVS, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmojo pirmininko pavaduotojas Konstantinas Zatulinas.
Praėjusių metų spalį Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas skundėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštajam komisarui tautinių mažumų klausimais Lamberto Zannierui dėl neva blogėjančios rusakalbių gyventojų padėties Ukrainoje ir Baltijos šalyse.
„Lavrovas atkreipė dėmesį į nuolat blogėjančią rusakalbių mažumos Baltijos valstybėse ir rusakalbių Ukrainos gyventojų padėtį, kuriai taip pat įtakos turi naujos Kijevo įstatymų iniciatyvos“, – buvo rašoma ministerijos svetainėje paskelbtame pranešime.
Po kelių dienų pats Vladimiras Putinas pažadėjo naudotis visais mechanizmais, leidžiančiais „ginti tautiečių teises užsienyje“.
„Ryžtingai ginsime jūsų teises ir interesus, tam pasitelkdami visus dvišalius ir tarptautinius mechanizmus“, – pareiškė Putinas, sakydamas kalbą Pasauliniame Rusijos tėvynainių kongrese.
Savo kalboje Putinas pabrėžė, kad pasaulyje esą klostosi sudėtinga padėtis, didėja įtampa ir nenuspėjamumas, pakertami tarptautinės teisės pagrindai, „pasitelkiama rusofobija ir kitos kraštutinio agresyvaus nacionalizmo formos“, ypač Ukrainoje, Baltijos šalyse ir daugelyje kitų valstybių.
„Perrašoma istorija, kovojama su paminklais, rusų kalba. Žmonės įbauginami ir tiesiog terorizuojami. Kiekvieno žmogaus natūralus siekis išsaugoti savo nacionalines šaknis vadinami nusikaltimu, separatizmu. Teisė į žodžio laisvę ir savųjų tradicijų išsaugojimą šiurkščiai pakertama“, – aiškino Putinas.
