2011 metų spalį, po eilinės Putino ir Medvedevo „rokiruotės“, aš parašiau straipsnį „Suktukas“, kuriame įrodinėjau, kad dabar Rusija jau galutinai, kaip koks lėktuvas, krenta suktuku stačiai žemyn ir jau greitai subyrės į šipulius, o diskutuoti galima tik apie galutinius terminus, kada tai įvyks.
Tuomet naftos kainos ir rublio kursas nė iš tolo nepriminė dabartinių, Rusija (kuri išsisuko nuo atsakomybės už agresyvų karą Gruzijoje ir dalies jos teritorijos okupacijos!) toliau buvo gerbiama G8 narė, apie jokias sankcijas jai niekas nė pagalvoti ar įtarti nebūtų galėjęs, NATO mažino išlaidas gynybai, Ukrainoje nebuvo jokių požymių, kad galėtų kilt naujas Maidanas (nors, tiesa, Putinas jau tada įsigudrino pagadinti tarpusavio santykius su Janukovyčium). Tad visai nestebina, kad daugeliui atrodė, kad aš taip sakydamas sutirštinu spalvas. Tačiau nepaisant tų abejonių, viskas, ką mes toje šalyje stebime iki šiol – tai naujos krentančio lėktuvo suktuko vijos, tampančios vis baisesnėmis, nes vis labiau artėja žemė ir neišvengiama pabaiga.
Juk lėktuvas pasileidžia kristi suktuku žemyn ne todėl, kad pučia vėjas, trankosi žaibai ar jam trukdo kiti lėktuvai. Tai niekada nenutinka dėl išorinių faktorių; jie, tiesa, gali pabloginti situaciją, tačiau niekada netampa jos priežastimi. Lėktuvas pasileidžia suktuku žemyn todėl, kad prie jo šturvalo sėdi idiotas. O jei prie šito dar prisideda nesėkminga konstrukcija, neteisingai padėtis ir perkrova, variklių nusidėvėjimas, prasta techninė priežiūra ir valdymo sistemos defektai, tai situacija tampa dar prastesnė. Visa tai yra vidiniai faktoriai, dėl kurių katastrofa tampa neišvengiama, net ir idealiomis meteorologinėmis sąlygomis, net ir komunikuojant su pačiais geranoriškiausiais dispečeriais ir kitų lėktuvų kapitonais (kurių minėtasis idiotas, įsitaisęs kapitono kabinoje, visiškai palaikomas keleivių salone sėdinčių kretinų, savaime suprantama, nė neketina klausyti).
Šiame sudužti pasmerktame lėktuve esantis degeneratų tuntas yra įsitikinęs, kad jiems fizikos dėsniai negalioja. Tiksliau sakant, kad fizikos dėsniai apskritai neegzistuoja, o tėra sugalvoti „kvailiams mulkinti“, kad gedimas prasideda ne todėl, kad yra per mažas greitis ar per didelis kilimo kampas, o todėl, kad oro molekules nuo lėktuvo sparnų asmeniškai atplėšinėja pats Obama (tiesiog stulbina, kokiu plėšrūnu Rusijoje yra laikomas vienas iš nepiktybiškiausių ir labiausiai žolėdžių visų laikų Jungtinių Valstijų prezidentų!), padedamas vidinių „valstybės išdavikų“. O svarbiausia, tikinama, kad su kai kuriais iš tų „išdavikų“ bus susidorota vidury keleivių salono, kad tai taptų pamoka kitiems – realiems ir išgalvotiems – priešams, o krentantis lėktuvas staiga stebuklingai nustos kristi, išsilygins, ir pradės kilti aukštyn. O kuo labiau artėja žemė, tuo labiau desperatiškos ir beprotiškos tampa priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neišvengiamai tragedijai.
Deja, kai sukdamasis žemyn link savo neišvengiamo galo krenta toks sunkiasvoris milžinas, aukų skaičius būna didžiulis – ne tik tie, kurie yra viduje (kurių absoliuti dauguma gaus tai, ko nusipelnė), bet ir pašaliniai, kurie sugebėjo būti pakankamai arti, kad patektų į smūgio zoną. Jei apie Rusijos aukas kalbėtume siaurąja prasme, tik kaip apie atimtas gyvybes, tai per pastaruosius dvejus metus šis skaičius viršijo 10 tūkstančių (Ukrainoje ir Sirijoje). Tačiau negalima pamiršti ir dešimčių tūkstančių sužeistųjų bei milijonų netekusiųjų namų ir turto, tapusių pabėgėliais. Ir čia dar neskaičiuojant milijonų, kol kas dar likusių savo namuose, tačiau praradusius savo tėvynę Ukrainą, ir priverstus gyventi po rusų okupantų padu. (Taip, maždaug trečdalis pastarųjų savo laiku patys kvietėsi okupantus ant savo vargšės galvos, tačiau dabar daugeliui iš jų proto įkrėtė pastarieji dveji metai, kuriuos teko nugyventi banditų koncentracijos stovykloje, kur neegzistuoja jokios, net pačios pagrindinės, žmogaus teisės, kur bet kurią akimirką iš tavęs kas tinkamas gali atimti ką panorėjęs, o žadėtoji nemokama košė pasirodė esanti ne tik kad absoliučiai nevalgoma, bet ir dar kaip mokama – kone tris kartus brangesnė – bei deficitinė. Labai simboliškus vaizdus ir įvykius buvo galima vos prieš kelias savaites stebėti okupuotame Krymo Eupatorijos mieste, kur vietiniai „vatnikai“ prieš dvejus metus giedojo, kaip niekas niekada ant kelių jų neparklupdys – nors Ukraina to niekada ir neketino daryti – dabar tiesiogine to žodžio prasme klūpojo ant kelių, laikydami Putino portretus ir maldaudami nenugriauti jų turgaus. Žinoma, maldavimai nepadėjo – turgus buvo panaikintas, žemė atiduota „kam reikia“, bandžiusius reikšti nepasitenkinimą sumušė „mentai“, kurių nesustabdė nė pseudofiurerio portretai. Caro portretai istoriškai įrodė esantys labai prasta ir nepatikima rusų liaudies apsauga – pastarieji tai turėjo suprasti bent jau nuo 1905-ųjų sausio 9-osios – aš tai primenu tiems, kas mano, kad Rusija Blogio imperija tapo tik į valdžią atėjus bolševikams.)
Savaime suprantama, kad to paties tikėjimo, kuris įtikina, kad fizikos dėsniai tėra priešų pinklės, rėmuose į žemę suktuku krentančiame Rusijos lėktuve buvo sureaguota ir į pasaulį supurčiusį ofšorinių sąskaitų skandalą. Šiuo atveju svarbiausias dalykas yra ne juoką keliantis Kremliaus galvijų bandos bliovimas, kai šie per Peskovą (taip pat asmeniškai įsipainiojusį į atskleistas Panamos schemas) dar likus savaitei iki viešai buvo publikuota visa informacija, visam pasauliui puolė aiškinti, kaip jie į atskleisiamas paslaptis nė neketina reaguoti (čia kaip tame sename filme – „Aš tris dienas jus vijausi, kad pasakyčiau, jog esu jums abejinga!“). Kur kas daugiau atskleidžia ne tai, o rusų liberalų reakcija: jie tarptautinio žurnalistinio tyrimo rezultatus įvertino lygiai taip pat kaip oficialioji valdžia – kaip „ataką prieš Rusiją“, suplanuotą Baltuosiuose rūmuose, tik tai jie pavadino teigiamu dalyku, o ne neigiamu, kaip rusų valdžios elitas. Lyg visi šie žmonės, tarp kurių yra visai nekvailų asmenybių, niekaip nesugebėtų suvokti, kad beveik 400 nepriklausomų žurnalistų iš įvairių pasaulio šalių – tai ne „Olgino kontoros troliai“, kad joks vyriausybės atstovas, galintis jiems vadovauti, negali fiziškai egzistuoti, kad Panamos dokumentuose figūruoja veikėjai iš mažiausiai 58 šalių (ir tai, greičiausiai, dar ne pabaiga), įskaitant JAV sąjungininkes, ir kad jei tą informaciją žurnalistams būtų pateikusios Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos, tai jau tikrai visa kompromituojanti medžiaga „apie tuos, kurių nereikia“ iš jos būtų iš anksto pašalinta!
Aš pats asmeniškai būčiau patenkintas, jei egzistuotų visuotinis pasaulinis planas sunaikinti Blogio imperiją, kuri šiuo metu pasauliui kelia didesnę grėsmę nei bet kokie islamistai, neturintys nei branduolinio ginklo, nei tokio dydžio armijos, nei veto teisės JT Saugumo taryboje. Tačiau, deja, greičiau jau matome priešingą procesą, vykdomą savanaudžių šunsnukių ir „patogių idiotų“ – galingą prorusišką lobizmą Vakaruose, o štai veiksmams prieš Rusiją katastrofiškai trūksta tiek sistematiškumo, tiek ryžtingumo, tiek tvirtumo. O visos Rusijai tenkančios problemos ir negandos – tai ne kažkieno tikslingos strategijos rezultatas, o banalūs fizikos, logikos, ekonomikos ir kiti dėsniai. Galų gale laisvos visuomenės dėsniai, pagal kuriuos negali gyvuoti juos neigiantis totalitarinis dinozauras.
Aš pats asmeniškai būčiau patenkintas, jei egzistuotų visuotinis pasaulinis planas sunaikinti Blogio imperiją, kuri šiuo metu pasauliui kelia didesnę grėsmę nei bet kokie islamistai, neturintys nei branduolinio ginklo, nei tokio dydžio armijos, nei veto teisės JT Saugumo taryboje. Tačiau, deja, greičiau jau matome priešingą procesą, vykdomą savanaudžių šunsnukių ir „patogių idiotų“ – galingą prorusišką lobizmą Vakaruose.
Tačiau tas dinozauras yra per kvailas, kad tai suprastų, todėl reaguoja vieninteliu jam suvokiamu ir prieinamu būdu. Vos prieš kelias dienas, vis naujų represijų fone, Putinas suformavo „Nacionalinę gvardiją“ ir suteikė jai įgaliojimus be perspėjimo šaudyti į civilius, įsilaužti į namus ir net vykdyti kovines akcijas užsienyje. 400 tūkstančių žmonių, kad apsaugotų savo sėdynę nuo skausmingos lemties, savo laiku ištikusios Kaddafio sėdynę! Internete žmonės juokiasi: kas per idiotas gali dvejus metus savo propagandoje gąsdinti „vatnikus“ Ukrainos „Nacionaline gvardija“, kurią vadina „budeliais“, o dabar imti ir tuo pačiu pavadinimu pakrikštyti savo paties struktūrą! Šioje vietoje aš nesutikčiau – galimas dalykas, kad visa tai buvo daroma labai sąmoningai. Naujoji tarnyba privalo kelti siaubą – ir net ne toms negausioms liberalų gretoms (kovai su šia saujele žmonių tokia galinga armada visai nereikalinga), o tiems patiems miestelėnams, maitinamiems propaganda iš „putinovizorių“ ekranų, ir palankiai vertinantiems pseudofiurerį – kaip žinia, net 89 % gyventojų savo vadą palaiko. Jie patys vis dar tiki tokiu prezidento reitingu visuomenės nuomonės apklausose, tačiau jis pats – jau nebe. Totalitarinis režimas yra bet kokiu atveju pasmerktas jau vien dėl objektyvių savo negebėjimo konkuruoti moderniame pasaulyje priežasčių. Tačiau kai jis prarandą tikėjimą pačiu savimi, tai reiškia, kad krachas jau visai arti, o jis darys viską, kad savo beprotiškais poelgiais jį dar labiau priartintų.
Galimas daiktas, kad galime pradėti skaičiuoti iki neišvengiamos pabaigos likusius mėnesius.
Jurijus Nesterenka
