Kolumbijos vyriausybė ir kairiųjų pažiūrų FARC sukilėliai trečiadienį paskelbė pasiekę galutinį taikos susitarimą, užbaigsiantį 50 metų trunkantį partizaninį karą, kuris yra vienas ilgiausiai besitęsiančių konfliktų pasaulyje, nusmukdęs resursų turtingą šalį iki žlugimo ribos.
Abi pusės pranešė pasiekusios susitarimą užbaigti konfliktą ir sukurti stabilią taiką, per derybų tarpininkių, Kubos ir Norvegijos, atstovus perskaitydamos jungtinį pranešimą.
Istorinis susitarimas numato Revoliucinių ginkluotųjų Kolumbijos pajėgų, arba FARC, demobilizaciją. Grupuotės sukilėliai, kurių veiklą finansavo kokaino prekybos tinklas, ilgus metus kovoja su vyriausybe, o tas pilietinis karas per pusę amžiaus pražudė mažiausiai 220 000 žmonių. Dėl tų žiaurumų dešimtys tūkstančių žmonių dingo be žinios, o dar milijonai buvo priversti bėgti iš savo namų.
Taikos susitarimą, kuriam priešinosi du ankstesni Kolumbijos prezidentai, dar reikės patvirtinti visuotiniu referendumu ir oficialiai pasirašyti.
JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį telefonu kalbėjosi su Kolumbijos prezidentu Juanu Manueliu Santosu ir pasveikino jį įforminus taikos susitarimą, užbaigsiantį šalies 50-metį karą su FARC sukilėliais, pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas šią istorinę dieną laiko kritišku momentu, po kurio seks ilgas sąžiningos ir ilgalaikės taikos sutarties realizavimo procesas, galintis pagerinti Kolumbijos žmonių saugumą ir gerbūvį“, - išplatintame pranešime skelbia Baltieji rūmai.
„Tegul ši šalis, kurią jūs įsivaizduojate, kurią jūs piešiate, tampa realybe, - anksčiau trečiadienį kalbėjo Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas, šalies sostinėje Bogotoje skelbdamas vaikų meno konkurso „Nupiešk taikią Kolumbiją“ atidarymą. – Tai bus tokia šalis, kurioje vaikai galėtų augti be baimės ir su viltimi turėti ateitį.“
Jam antrino FARC. Organizacijos derybininkas Pastoras Alape savo „Twitter“ paskyroje trečiadienio naktį parašė, kad „dienas dabar keičia valandos“, turėdamas omenyje galutinį taikos derybų įforminimą.
„Norėčiau pasidalinti su visais žinia iš Havanos – mes visi jaučiame labai didelį pasitenkinimą pasiekę šį tašką“, - iš Kubos kalbėjo ir vyriausias marksizmo įkvėptų partizanų lyderis Rodrigo Londono, arba Timochenko.
Dauguma visuomenės apklausų rodo, kad kolumbiečiai taikos susitarimą palaikys. Nepaisant to, Santosas, visą savo karjerą pastatęs ant šio susitarimo, tikriausiai turės sunkiai kovoti dėl teigiamų referendumo rezultatų, turint omenyje aršią opoziciją iš galingų šalies sektorių, manančių, kad vienintelis sprendimas yra karinis FARC sutriuškinimas.
JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį telefonu kalbėjosi su Kolumbijos prezidentu Juanu Manueliu Santosu ir pasveikino jį įforminus taikos susitarimą, užbaigsiantį šalies 50-metį karą su FARC sukilėliais, pranešė Baltieji rūmai.
„Pozityvus nubalsavimas kažkada atrodė kaip savaime suprantamas dalykas, - mano Redingo universiteto Tarptautinių santykių profesorius Tomas Longas. – Tačiau buvusių prezidentų Andreso Pastranos ir Alvaro Uribe opozicija dabar privers Santosą aktyviai siekti pritarimo.“
Ankstesnis derybų raundas, vykęs valdant Pastranai 1999-2002 m. laikotarpiu, žlugo po to, kai FARC sukilėliai užgrobė lėktuvą.
Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad taikos susitarimas dar negarantuoja žiaurumų baigties. Derybos tarp mažesnės sukilusius Nacionalinio išlaisvinimo armijos ir vyriausybės neseniai žlugo, o gaujos, gimusios iš sukarintų grupuočių, kaip manoma, valdo kelis svarbius narkotikų platinimo kelius.
Tačiau taikos susitarimas yra būtina ilgalaikės taikos sąlyga. Paliaubų paskelbimas jau sumažino smurtą iki žemiausio lygio per kelis dešimtmečius. Pagerėjusi saugumo situacija turėtų paskatinti investicijas ir saugumą bei atverti kelią plėtrai kaimiškuose regionuose, teigia analitikai, prognozuojantys 0,3-1,0 proc. ekonominio augimo pakilimą.
„Kai pagerėja bendra saugumo situacija, padidėja ir užsienio bei vidaus investicijos“, - sakė Sabine Kurtenbach iš Hamburge įsikūrusio GIGA tyrimų instituto.
FARC, kaip ir daugelis kitų marksistinių liaudies sukilimų visoje Lotynų Amerikoje, gimė 7-ajame dešimtmetyje, iš nepasitenkinimo esama socioekonomine padėtimi. Turtus susikrovusi iš kokaino ir pagrobimų, organizacija išsiplėtė iki 17 000 narių visoje Kolumbijoje.
Nors kitus panašius sukilimus Lotynų Amerikoje užgniaužė šalių vyriausybės, arba sukilėliai buvo įtikinti prisijungti prie politinio aparato, FARC pergyveno juos visus. Situacija ėmė keistis tik 2002-aisiais, kai buvęs prezidentas Uribe pradėjo JAV remiamą kovos su sukilėliais kampaniją, kurios metu žuvo dauguma FARC lyderių, o organizacija susitraukė iki maždaug 7 000 kovotojų.
Nuotraukoje: FARC sukilėliai
