Mokslininkai nustatė, kad 11 JAV saugomų teritorijų kartu su lietumi kasmet iškrenta 1000 tonų mikroplastiko. Tai yra maždaug 120 milijonų plastikinių vandens butelių. Šios dalelės yra tokio mažo dydžio, jog vėjo ir kritulių gali būti išnešiojamos po visą pasaulį.
Išnešioja po visą pasaulį
Žurnale „Science“ mokslininkai aprašė savo atradimą. Jie rinko kritulių vandens ir oro pavyzdžius 14 mėnesių ir apskaičiavo, kad per metus net 1000 tonų mikroplastiko iškrenta į saugomas JAV teritorijas.
Kaip rašo „Wired“, šio tyrimo išvados patvirtina blogiausia: mikroplastikas kartu su oro srautais keliauja po visą pasaulį ir pasiekia netgi tokius kraštus, kurie beveik nepaliesti pramonės, pavyzdžiui, Arktį ir Prancūzijos Pirėnus. Mikroplastikas srūva į vandenynus per nuotekas ir teršia jūrų ekosistemas. Iš vandens mikroplastikas nesunkiai patenka ir į sausumą.
Pasak mokslininkų, tokie atmosferos procesai, kurie vyksta Amerikoje bei, tikėtina, visame likusiame pasaulyje, gali būti vadinami plastiko lietumis, kurie iš esmės yra naujieji rūgštieji lietūs.
Plastiko lietus gali pasirodyti didesnė problema nei rūgštusis lietus, kuris susidaro į atmosferą patenkant sieros dioksidui ir azoto oksidui.
JAV bei kitoms šalims paskutinius keletą dešimtmečių pavyko sukontroliuoti rūgštaus lietaus problemą. Tačiau mikroplastikas jau ėmė teršti net pačius atokiausius gamtos kampelius ir nėra galimybės valyti vandenį, orą ar žemę nuo jo dalelių – jis yra visur, o tokio dalyko kaip magnetas plastiko surinkimui, mokslininkai dar neišrado.
Suvartojimas augs beveik dvigubai
Plastikas yra labai naudingas, bet tuo pačiu ir labai pavojingas dėl savo taršos – jis niekada neišnyksta, o tiesiog suyra į pačias mažiausias daleles ir sklinda po visą pasaulį. Manoma, kad plastiko atliekų kiekis iki 2030-ųjų išaugs nuo 260 milijonų tonų per metus iki net 460.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kuriose vyrauja vidurinioji klasė plastiko tarša stipriai išaugs dėl didėjančio vartojimo ir plastiko pakuočių naudojimo.
JAV mokslininkai nustatė, kad daugiausia mikroplastiko atliekų, iškrentančių kartu su lietumi, yra iš poliesterio drabužių. Tyrimo metu labai nustebino faktas, kad net 30 proc. paimtų kritulių mėginių sudarė taip vadinamos mikrobandelės – mažytės sintetinės dalelės, naudojamos grožio industrijoje, tačiau JAV uždraustos dar 2015-aisiais.
Tyrėjai mano, kad šios sintetinės dalelės atsirado iš industrinių dažų ir dangų, nes jų kritulių vandenyje rado visų vaivorykštės spalvų. Dalelėms patekus į atmosferą, vėjas jas gali išnešioti į labai tolimus užkampius. Jeigu mokslininkų teorija yra teisinga, tai reiškia, kad tos pačios sintetinės dalelės, naudotos grožio industrijoje, naudojamos ir dažų pramonėje. Tačiau šiuo atveju problema neišsprendžiama, nes net jeigu viena valstybė uždraustų jas naudoti, tas pačias daleles oro srautas atneštų iš kaimyninės šalies.
Žinia, kad kažkur lyja plastiku gali pasirodyti sunkiai tikėtina, tačiau, kalbant apie mikroplastiką, nereikėtų jo įsivaizduoti kaip matomų dalelių. Jos dažniausiai būna nuo kelių nanometrų iki kelių milimetrų dydžio.
Mokslininkų teigimu, mikroplastikas įvairiai veikia aplinką ir gyvąją gamtą. Dažnai tos dalelės įsiterpia į mitybos grandinę ir mikroplastiko galima rasti tiek laukuose ganomų gyvulių organizmuose, tiek gyvenančių vandenynuose.
Poveikis žmonių sveikatai
Šiuo metu nėra žinoma, kokią tiksliai žalą žmogaus sveikatai daro mikroplastikas. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad cheminės medžiagos, esančios daugelyje plastiko produktų, turi toksišką efektą.
Pavyzdžiui, pagrindinės kai kurių plastiko rūšių sudedamosios dalys, tokios kaip bisfenolis A (BPA), yra vertinamos prieštaringai, nes gali paveikti žmogaus endokrininę sistemą ir sutrikdyti normalų hormonų aktyvumą. Tačiau, kaip praneša Aplinkos apsaugos agentūra, šios medžiagos kiekis žmonių organizmuose kol kas nekelia susirūpinimo, nes neviršyja saugių normų.
Vis dėlto, kaip rašo „Healthline“, keletas tyrimų rodo, jog BPA gali padidinti apsigimimų riziką, sukelti metabolines ligas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad net ir nedidelis BPA kiekis gali turėti neigiamą poveikį.
Net ir tais atvejais, kai pagrindinės plastiko sudedamosios dalis didelės grėsmės žmonių sveikatai nekelia, į plastiką įmaišomi potencialiai kenksmingi chemikalai, kurie pakeičia jo išvaizdą ir funkcionalumą.
Pavyzdžiui, ftalatai, dedami į plastiką tam, kad jis būtų lankstesnis, taip pat veikia endokrininę sistemą. Be to, ftalatai siejami su sumažėjusiu vyrų testosterono kiekiu. Mokslininkai mano, kad ftalatų poveikį galima sieti su didėjančia nevaisingumo rizika.
2018-ųjų metų tyrimas rodo, kad žmogaus kūnas dalį mikroplastiko pašalina per šlapimą, tulžį, išmatas ir kitus organizmo organus. Tirdami gyvūnus mokslininkai padarė prielaidą, kad kai kurios mikroplastiko dalelės iš kvėpavimo takų arba virškinamojo trakto gali patekti į kraują arba limfinę sistemą ir kauptis kituose organuose. Ar gali plastiko dalelės įveikti tokią kelionę, priklauso nuo jų dydžio, formos, tipo ir daugybės kitų savybių. Tačiau joms patekus į organizmą, plastiko dalelės gali sukelti įvairius uždegimus ir kitas sveikatos problemas.
