Pasauliui reikia stiprios, demokratiškos ir vieningos Europos, pirmadienį kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama, pažymėdamas, kad tik taip įveiksime Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje pasklidusią netoleranciją ir autoritarizmą.
Savo ambicinga kalba ragindamas Europos lyderius prisiminti savo šalių iškilimą po karo, susiskaldymų ir neapykantos, JAV vadovas įspėjo, kad „negalima leisti baimėms dėl saugumo ir nelygybės pakenkti mūsų pasišventimui visuotinėms vertybėms“ ir pridėjo, kad „tai būtų netikra paguoda“.
Kalbėdamas Vokietijoje paskutinę savo turo po Europą ir Vidurio Rytus dieną, Obama taip pat perdavė Senajam žemynui tiesmuką žinutę: „Galbūt reikia, kad pašalinis žmogus jums primintų tai, ką patys pasiekėte kildami iš Antrojo pasaulinio karo pelenų.“
Jo kalba Hanoveryje politologų yra vertinama kaip dar vienas raginimas Britanijai neišstoti iš Europos Sąjungos po to, kai praėjusį penktadienį viešėdamas Londone jis spaudos konferencijos metu įspėjo, jog Jungtinės Karalystės išstojimas iš Bendrijos nustumtų šalį į „bet kokių prekybos susitarimų su JAV eilės galą“. Jo kalba taip pat pademonstravo stiprų prezidento asmeninį palaikymą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel liberaliam požiūriui į migrantų priėmimą.
Obama, kuris pirmadienio popietę taip pat susitiko su Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir JK lyderiais, be kita ko pranešė, kad JAV į Siriją siunčia papildomas pajėgas, kurias sudarys 300 kariškių, daugiausia priklausantys specialiosioms pajėgoms, kurie padės apmokyti vietos kovotojus, pagrinde kurdus, kovojančius su „Islamo valstybe“ šalies šiaurėje. Jis atkreipė dėmesį, kad Europa pro pirštus žiūri į gynybą, ir įspėjo, kad per vasarą numatomą NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje jis lauks didesnių įsipareigojimų JAV vadovaujamai oro antskrydžių kampanijai prieš IS Sirijoje ir Irake.
Kalbėdamas Vokietijoje paskutinę savo turo po Europą ir Vidurio Rytus dieną, Obama taip pat perdavė Senajam žemynui tiesmuką žinutę: „Galbūt reikia, kad pašalinis žmogus jums primintų tai, ką patys pasiekėte kildami iš Antrojo pasaulinio karo pelenų.“
Vis dėlto pagrindinis jo viešnagės Europoje akcentas buvo raginimas šalims pasitikėti savo pasiekimais ir nesileisti viliojamoms populistų dešinėje ir kairėje. Obama, kuris neretai yra kaltinamas nedėmesingumu Europos problemoms ir Amerikos krypties pasukimu link Ramiojo vandenyno regiono, savo kalbą pradėjo sakydamas, kad jis „atvyksta į Europos širdį, kad perduotų žinią, jog JAV ir visam pasauliui reikalinga stipri, klestinti, demokratinė ir vieninga Europa“.
„Šiais neramiais laikais žmonėse pabunda instinktas ieškoti paguodos savo pačių bendruomenėje – tarp žmonių, kurie atrodo kaip mes, kurie kalba kaip mes, - sakė jis. – Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai yra netikra paguoda. Ji supriešina žmones dėl jų išvaizdos, religijos ar meilės. Toks iškreiptas mąstymas gali virsti represija, segregacija, internacijos stovyklomis ir Srebrenica.“
Obama taip pat paragino: „Norėčiau, kad prisimintumėte, jog mūsų šalys tampa stipresnės, saugesnės ir sėkmingesnės, kai mes integruojame visų tautybių ir tikėjimų žmones ir leidžiame jiems jaustis savais. Įskaitant ir tuos mūsų šalių piliečius, kurie yra musulmonai.“
Nesibaigiantys iššūkiai, tokie kaip 2008-ųjų finansinė krizė ir atlyginimų nelygybė, kai kuriuos privertė abejoti, ar Europos Sąjunga juos atlaikys, sakė JAV prezidentas: „Jeigu mes neišspręsime šių problemų, atsiras tokių, kurie norės pasinaudoti tomis baimėmis ir suteikti joms destruktyvų pavidalą. Tokio tipo politika, kuriai atsverti ir buvo sukurta Europos Sąjunga – „mūsų prieš juos“ mentalitetas – jau plinta. Netolerancija vis auga, o garsiausiai rėkiantys susilaukia daugiausiai dėmesio.“
„Jeigu taiki, vieninga, liberali, laisva Europa nuvertins tą progresą, kuris buvo pasiektas, mes negalime tikėtis, kad likęs pasaulis ir toliau progresuos tokiu tempu kaip dabar. Priešingai – tokiu būdu mes suteiksime galios visiems, kurie bando įrodyti, kad demokratija neveikia“, - kalbėjo Obama.
Jis taip pat paragino Europą į visas iškilusias problemas žiūrėti optimistiškiau: „Jeigu turėtume galimybę pasirinkti, kada gimti, pasirinktume šiandieną. Gyvename pačioje taikiausioje, turtingiausioje ir progresyviausioje eroje žmonijos istorijoje. Jau kelis dešimtmečius neturėjome jokio didelio karo tarp pagrindinių pasaulio galių, vis daugiau žmonių gyvena demokratinėse visuomenėse, milijardai žmonių buvo iškelti virš skurdo ribos, vidurinioji klasė buvo sukurta tiek Afrikoje, tiek Azijoje... Nors dar negalima pasakyti, kad pasaulyje nėra kenčiančių, pastarųjų 50-100 metų trajektorija yra nepaprasta, ir neturėtume jos priimti kaip savaime suprantamo dalyko.“
