Paskelbs netradicinį metinį pranešimą
JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo, kad ateinančią savaitę savo metiniame pranešime „Apie padėtį Sąjungoje“ susitelks į klausimus „peržengiančius artėjančių rinkimų“ temas, taip pat nebepateiks tradicinio įstatymų leidybos planų sąrašo. B.Obama trečiadienį paskelbtame vaizdo pranešime sakė, kad šiemet jo metinė kalba bus netradicinė. Sėdėdamas prie savo darbo stalo Ovaliniame kabinete, B.Obama žadėjo susitelkti į tai, „ką mes visi turime nuveikti kartu per tolesnius metus – svarbius dalykus, kurie užtikrins dar stipresnę, geresnę ir labiau klestinčią Ameriką mūsų vaikams“. Baltųjų rūmų administracijos vadovas Denisas McDonoughas užsiminė, kad prezidentas pabrėš kontrastą tarp dabartinės JAV padėties ir savo pirmojo metinio pranešimo, kai šalis buvo įklimpusi į Didžiąją recesiją. Tuo tarpu respublikonai paskelbė, kad partijos atsakomuosius argumentus paskelbs charizmatiška Pietų Karolinos gubernatorė, Nikki Haley, kurią B.Obama yra nesyk gyręs ir kuri dažnai minima kaip tikėtina kandidatė į viceprezidento postą.
ES nepatenkinta Turkijos bendradarbiavimu dėl migrantų
Europos Komisija toli gražu nėra patenkinta Turkijos bendradarbiavimu siekiant pažaboti į Europą plūstančių migrantų srautą, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas. F.Timmermansas sakė, kad pastarosiomis savaitėmis į Europą per Turkiją atvykstančių migrantų skaičius vis dar yra „palyginti didelis“. Turkija yra pagrindiniai vartai į Europą keliaujantiems migrantams, dauguma kurių bėga iš Sirijos. F.Timmermansas, buvęs Nyderlandų užsienio reikalų ministras, vadovavęs deryboms su Ankara, sakė, jog sekmadienį vyks į Turkiją aptarti, kaip įgyvendinamas bendras veiksmų planas, dėl kurio buvo sutarta pernai lapkritį. Pagal šį planą ES lyderiai įsipareigojo skirti 3 mlrd. eurų pagalbą daugiau nei 2 mln. Sirijos pilietinio karo pabėgėlių Turkijoje. Mainais į postūmį derybose dėl narystės Bendrijoje Turkija pažadėjo pažaboti migrantų srautą, griežčiau kovodama su neteisėtu žmonių gabenimu ir glaudžiau bendradarbiaudama su ES dėl ekonominių migrantų, kuriems atsisakoma suteikti pabėgėlio statusą, grąžinimo.
D. Cameronas prašo Vokietijos pagalbos
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ketvirtadienį kreipėsi į Vokietiją su prašymu padėti jam pasiekti, kad Europos Sąjunga įgyvendintų reformas, kurių reikia, kad premjeras įtikintų britus likti 28 valstybes vienijančioje Bendrijoje. Britanija iki 2017 m. pabaigos ketina surengti referendumą dėl narystės ES. JK vyriausybės vadovas nori, kad būtų susilpnintas ES biurokratinis aparatas ir Briuselis atiduotų daugiau galių valstybėms narėms. Jis taip pat siekia garantijų, kad Didžioji Britanija bus apsaugota nuo glaudesnės ES politinės integracijos ir ekonominių sprendimų, priimamų 19-os euro zonos valstybių. Tačiau didžiausią nepasitenkinimą kelioms ES šalims kelia D.Camerono siekis nemokėti socialinių išmokų atvykėliams iš kitų Bendrijos narių pirmuosius ketverius jų gyvenimo Britanijoje metus. Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė iš esmės palaikanti tokią Didžiosios Britanijos poziciją, ji pabrėžė, kad „pagrindiniai europinės integracijos pasiekimai“ negali būti diskusijų klausimas.
Katalonijos separatistai šauks naujus rinkimus?
Kadenciją baigiantis Katalonijos separatistų lyderis Arturas Masas antradienį pareiškė esąs pasirengęs šaukti naujus rinkimus, kai už šio regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančioms politinėms jėgoms nepavyko sutarti, kas turėtų vadovauti naujai vyriausybei po pergalės rinkimuose rugsėjį. Tąkart A.Maso vadovaujamas atsiskyrimo nuo Ispanijos aljansas „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“), padedamas labiau radikalios, kraštutinių kairiųjų separatistų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), jau užsitikrino daugumą Katalonijos parlamente. Iš viso šio turtingo šiaurės rytinio Ispanijos regiono, kuriame gyvena 7,5 mln. žmonių, parlamentas turi 135 narius. Tačiau labai greitai „Junts pel Si“, laimėjusi 62 vietas, surėmė ietis su CUP dėl naujos vyriausybės formavimo. Nepaisant daugiau nei tris mėnesius trukusių intensyvių derybų, nedidelė 10 mandatų turinti radikali kairioji partija atsisako remti A.Masą. Tačiau A.Masas sakė, kad laiko susitarimui pasiekti dar yra, kadangi terminas baigiasi šeštadienį vidurnaktį.
„Charlie Hebdo“ suerzino Vatikaną
Prancūzijos satyrinis savaitraštis „Charlie Hebdo“ trečiadienį paminėjo metų sukaktį po atakų prieš savo redakciją, viršelyje išspausdindamas karikatūrą, vaizduojančią barzdotą Dievą su Kalašnikovo automatu ant peties, kuri sulaukė Vatikano kritikos. Specialaus numerio viršelyje taip pat pasirodė užrašas: „Praėjo vieneri metai. Žudikas vis dar laisvėje.“ Vatikanas sukritikavo savaitraštį už tai, kad jis neva „nepripažįsta arba negerbia tikinčiųjų tikėjimo Dievu, kad ir kokia būtų jų religija“. Prisidengdamas „apgaulinga bekompromisio pasaulietiškumo vėliava savaitraštis ir vėl pamiršta tai, ką nepaliaudami kartoja visų tikėjimų religiniai lyderiai, (ragindami) atsisakyti smurto religijos vardan – pasinaudojimas Dievu neapykantai pateisinti yra tikras bedieviškumas, kaip kelis kartus yra sakęs popiežius Pranciškus“. Toks provokuojantis viršelis yra būdingas šiam leidiniui, kuriame paskelbtos pranašą Mahometą vaizduojančios karikatūros sukėlė musulmonų pasipiktinimą visame pasaulyje ir išprovokavo kruviną išpuolį leidinio redakcijoje praėjusių metų sausio 7 dieną.
Venesuelos opozicija siekia nuversti prezidentą
Venesuelos opozicija antradienį perėmė iš socialistų vyriausybės 17 metų jos turėtą parlamento kontrolę ir pažadėjo pašalinti iš posto prezidentą Nicolas Maduro, nors kol kas neturi šiam tikslui pasiekti reikalingos „superdaugumos“. Nacionalinėje Asamblėjoje buvo prisaikdinti 163 iš 167 įstatymų leidėjų, nes keturių deputatų - trijų iš opozicijos ir vieno iš provyriausybinės stovyklos - prisaikdinimas buvo suspenduotas teismo dėl įtariamo balsų klastojimo. Opozicijai atstovaujantis naujasis parlamento pirmininkas Henry Ramosas Allupas sakė, kad jo stovykla imsis žingsnių priversti N.Maduro palikti postą. Opozicijos frakcijos parlamente vadovas Julio Borgesas žadėjo, kad opozicija ras „metodą, sistemą, kaip pasitelkus konstitucines priemones pakeisti vyriausybę“. Parlamento pirmininkas sakė, kad šiam procesui bus pasirengta per šešis mėnesius. Opozicija tebeturi stiprią trijų penktadalių daugumą, kuri, be kita ko, suteikia jai galimybę atleisti vyriausybės ministrus. Tuo tarpu N.Maduro yra pareiškęs, jog „geležiniu kumščiu“ gins Venesuelos demokratiją ir stabilumą.
Sunkumai Danijos ir Švedijos pasienyje
Švedijai ir Danijos pasienyje įvedus asmens dokumentų kontrolę, keleiviai skundžiasi – gerokai pailgėjo kelionės laikas, o transporto bendrovės skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Nors traukiniai vėluoja, Kopenhagos oro uosto geležinkelio stotyje kol kas grūsties nėra. Paskutinėje stotyje prieš sąsiaurį, skiriantį nuo Švedijos, keleiviai turi rodyti dokumentus, kad galėtų pervažiuoti ilgiausią Europoje – beveik 8 kilometrų - tiltą. Traukiniu kelionė iš Kopenhagos į Malmę trukdavo 35 minutes, dabar pailgėjo iki valandos šešių minučių. Griežtai kontroliuojami traukinių ir autobusų keleiviai, privatūs automobiliai – išimtis. Berlyno duomenimis, apie 300 prieglobsčio prašytojų kasdien išvyksta iš Vokietijos ir per Daniją bando pasiekti Švediją, tad ji sako, kad neturi kitos išeities. Visi, nepateikę dokumentų, grąžinami, o naujos tvarkos nesilaikantiems vežėjams gresia baudos – iki 5 tūkstančių eurų. Kitos ES šalys, tarp jų Vokietija, Austrija, Prancūzija, pernai taip pat atnaujino tikrinimus pasienyje.
Pritaria Sirijos bombardavimui
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas išreiškė palaikymą Kremliaus vykdomai bombardavimo kampanijai Sirijoje, vadindamas ją gynybiniu karu, sakoma interviu, kuris bus paskelbtas ketvirtadienį, per ortodoksų Kalėdas. Patriarchas Kirilas sakė, kad Maskvos kariniai smūgiai yra būtini, Rusijai siekiant apsisaugoti nuo terorizmo. „Kol šis karas yra gynybinio pobūdžio, jis yra teisingas“, – sakė jis. „Tai, kas vyksta mūsų dienomis iš pažiūros tolimoje Sirijoje, kuri iš tikrųjų visiškai nėra tolima, o tiesiogine prasme yra tikra mūsų kaimynė, – tai yra Tėvynės gynimas, – pabrėžė patriarchas. – Todėl tai yra gynybinis karas – netgi ne karas, o veikiau taškinis poveikis. Kad ir kaip būtų, mūsų žmonės dalyvauja kariniuose veiksmuose.“ Kremlius pradėjo bombardavimą Sirijoje rugsėjo pabaigoje, atsižvelgdamas į savo ilgamečio sąjungininko prezidento Basharo al Assado prašymą suteikti pagalbą. Tačiau tą kampaniją pasmerkė Vakarų šalys, kaltinančios Maskvą bombarduojant nuosaikias sukilėlius grupes, kad sustiprintų B.al Assado pozicijas.
