Latvija atvėrė duris Lietuvos dujų importui
Latvijos Aukščiausiasis Teismas atšaukė Rygos apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo bendrovės „Latvijas gaze“ prašymu buvo laikinai sustabdyta galimybė importuoti dujas iš Lietuvos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, BNS pranešė jo atstovė Baiba Kataja. Lapkričio 17-ąją Rygos apygardos administracinis teismas sustabdė galiojimą taisyklių, reglamentuojančių dujų transportavimą iš perdavimo tinklų į skirstomuosius arba prie perdavimo tinklų prijungtų vartotojų. Jos sukuria dujų importo iš Lietuvos galimybes. Latvijos energetikos rinkos reguliuotoja – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – tokį teismo sprendimą apskundė.
Latvijos energetikos bendrovė „Latvenergo“ planavo praėjusių metų pabaigoje iš Lietuvos nupirkti bandomąjį dujų krovinį. „Latvijas gaze“ monopolinės teisės šalies dujų rinkoje įtvirtintos jos privatizavimo sutartimi, kuri baigs galioti 2017 metų balandį. Vienas pagrindinių „Latvijas gaze“ akcininkų yra Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“.
Šaukimas į kariuomenę - 30 tūkstančių vyrų
Apie norą šiemet atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė jau apie 600 jaunuolių, o krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tikisi, kad 2016 metais Lietuvos kariuomenėje tarnaus tik savo noru tarnauti atėję šauktiniai. Šiemet tokių šauktinių buvo daugiau nei 2000, daugiau nei 800 buvo ne savanoriai. 2015 m. į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pristatyta 3010 karių, iš jų 2133 savanoriai ir 877 – į 2015 m. šaukimo sąrašus patekę ir norą tarnybą pirmumo tvarką atlikti pareiškę karo prievolininkai. Pagal sudarytus sąrašus šaukimo nurodymai šiemet bus išsiųsti 30 tūkst. 228 karo prievolininkams. Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą 2016 m. metinį šaukimo planą pirmieji nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą pradės 2016 m. balandžio 4 d., vėliau šaukimo etapai vyks kas birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, o paskutinė šaukimo banga bus spalį, kai bus pašauktas didžiausias šauktinių skaičius – per 1,3 tūkst. karių. Į ketvirtadienį sudarytus šauktinių sąrašus, kurie bus paskelbti pirmadienį, pateks 19–26 metų karo prievolininkai. Kaip ir pernai sąrašai pagal regionus bus sudaromi naudojant kompiuterinę programą.
Vilniaus policijos viršininkas rengiasi misijai Ukrainoje
Lietuvos policijos pareigūno pasirinkimas vadovauti ES patariamajai misijai Ukrainoje – didelis Lietuvos įvertinimas, ketvirtadienio popietę skelbia Užsienio reikalų ministerija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas paskirtas naujuoju Europos Sąjungos patariamosios misijos Ukrainoje vadovu. „Džiaugiuosi, kad ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini ES patariamosios misijos Ukrainoje vadovu pasirinko Kęstutį Lančinską, puikų Lietuvos policijos profesionalą, 1992–1998 m. dirbusį Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Tai, kad jau dviejų ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų Rytų kaimynystėje vadovavimas patikėtas lietuviams, yra puikus Lietuvos užsienio reikalų ir vidaus reikalų tarnybų įvertinimas“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.Ukrainoje šiuo metu dirba daugiau kaip 10 aukšto lygio Lietuvos ekspertų. Lietuviai ekspertai dirba ES delegacijoje Kijeve, ES paramos Ukrainai grupėje, Ukrainos vyriausybės kanceliarijoje, kitose Ukrainos institucijose.
Investicijos ES išorinių sienų apsaugai
Europos Komisija patvirtino tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, kurių bendras biudžetas – 1 mlrd. EUR ir kuriomis siekiama remti abipus ES išorės sienų esančių regionų socialinį ir ekonominį vystymąsi. Pagal naujas programas bus finansuojami projektai 27 šalyse: Armėnijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir rytinėje Rusijos dalyje, Egipte, Izraelyje, Jordanijoje, Libane, Palestinoje, Tunise, ES valstybėse narėse (Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Švedijoje), taip pat Norvegijoje ir Turkijoje. Finansavimas skiriamas iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP). Šalių partnerių ir ES finansavimo susitarimai bus sudaryti iki 2016 m. pabaigos. Dotacijos bus skiriamos rengiant kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuos numatoma paskelbti 2016 metais arba 2017 m. pradžioje.Toks tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbi ES politikos kaimyninių šalių atžvilgiu dalis.
Vyksta derybos dėl Lietuvos banko vadovo
Premjeras Algirdas Butkevičius sako teigiamai vertinantis dabartinį Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, tačiau pabrėžia, jog baigiantis jo kadencijai, dėl naujo kandidato turės būti ieškoma politinio sutarimo. „Dabartinis Lietuvos banko vadovas turi ir reikiamą kompetenciją, ir darbo patirties. V.Vasiliauskas daug prisidėjo, peržiūrint Lietuvos finansinę sistemą, stojant į Europos Sąjungą. Bet kokiu atveju dėl kandidatūros į Lietuvos banko vadovus turės būti ieškoma politinio sutarimo“, - sakoma premjero komentare. Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė kol kas nekomentuoja prezidentės ketinimų V.Vasiliauską teikti antrai kadencijai, o partijos vadovas europarlamentaras Valentinas Mazuronis sakė Lietuvos banko vadovą kaip specialistą vertinantis teigiamai, bet pabrėžė tai esant jo asmeninę, o ne partijos nuomonę. V.Vasiliausko kadencija baigiasi šiemet balandį - centriniam bankui jis vadovauja nuo 2011 metų balandžio 16 dienos. Lietuvos banko valdybos pirmininką prezidento teikimu penkeriems metams skiria Seimas. Kadencijų skaičius neribojamas.
Aplinkosaugos karštoji linija sulaukė populiarumo
Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT) Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus pagrindu sukurtas aplinkosauginių įvykių Pranešimų priėmimo ir valdymo centras per 2015 metus iš Bendrojo pagalbos centro ir gyventojų priėmė 12 117 pranešimų. „Visuomenė labai gerai atsiliepia apie jiems suteiktą galimybę labai paprastai ir greitai pranešti apie pastebėtas negeroves, daromus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, brakonieriavimą, paprastą ir greitą galimybę gauti reikiamą konsultaciją“, – praėjusių metų rezultatais džiaugėsi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Didžioji dalis pranešimų susiję su laikiniais gyvūnais: tokių pranešimų gauta 5 535. Tai pranešimai apie autoįvykius su laukiniais gyvūnais, pranešimai apie sužeistus ar kitaip nukentėjusius gyvūnus, gyvūnus ir paukščius, kuriems galimai reikia pagalbos, jiems nebūdingoje aplinkoje atsidūrusius gyvūnus. Kita didelė dalis gaunamų pranešimų yra pranešimai apie brakonieriavimą. Tokių pranešimų gauta – 2 230. Pranešimų apie brakonieriavimą medžioklės srityje gauta 554, pranešimų apie brakonieriavimą žvejybos srityje – 1 676.
Sprogimas Š.Korėjoje - seisminiai judesiai Lietuvoje
2016 metų sausio 6 d. 1 val. 30 min. UTC laiku (10 val. 30 min vietos laiku) Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (Šiaurės Korėjoje) buvo susprogdinta branduolinė bomba. Apie įvykdytą termobranduolinės bombos sprogdinimą patvirtino pati Š. Korėjos vadovybė. Š. Korėja 2006, 2009 ir 2013 m. taip pat atliko branduolinių bombų sprogdinimus. Branduolinių sprogimų generuotas seismines bangas užregistravo daugelis seisminių stočių visame pasaulyje. 2006 m. atlikto sprogdinimo stiprumas buvo ~3,9, 2009 m. – ~4,6 ir 2013 m. – 5,0. Šiais metais įvykdytas sprogdinimo stiprumas įvertintas 5,1 (magnitudės). Branduolinio sprogimo generuotus seisminius signalus užregistravo ir Lietuvos teritorijoje įrengtos seisminių stebėjimų stotys. Baltijos jūros regioną pirmosios seisminės bangos atsklidusios iš Šiaurės Korėjos pasiekė maždaug per 10 minučių. Šio seisminio įvykio stiprumas ir nedidelis hipocentro gylis, lyginant su Kinijos – Š. Korėjos regione vykstančiais kitais seisminiais įvykiais ir geologine-tektonine sandara, leidžia manyti, kad tai buvo žmogaus sukeltas galingas sprogimas.
Dėl pilietybės grąžinimo teks kreiptis į prezidentę
Seimui priėmus įstatymo pataisas, nusipelnę žmonės dėl Lietuvos pilietybės jiems grąžinimo turės kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę. „Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis asmuo, kuris turėjo pilietybę ir po to jos neteko, dėl pilietybės grąžinimo turės kreiptis pats pateikdamas prašymą. Asmeniui, netekusiam pilietybės, ji gali būti grąžinta tik vieną kartą. Savo prašymą dėl (...) pilietybės grąžinimo jis turės pateikti Respublikos Prezidentui per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją“, – informavo prezidentės spaudos tarnyba. Prašymą dėl pilietybės grąžinimo pirmiausiai nagrinės Pilietybės reikalų komisija ir teiks Respublikos Prezidentui rekomendaciją dėl tokio prašymo tenkinimo arba netenkinimo. „Galutinį sprendimą dėl pilietybės grąžinimo priims šalies vadovė“, – rašoma spaudos tarnybos atsakyme. Liepą įsigalios pernai metų pabaigoje Seimo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, pagal kurias ypatingų nuopelnų šaliai turintys Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, galės išsaugoti ir Lietuvos pilietybę arba ją atgauti.
