Nobelio literatūros premija – baltarusių rašytojai
2015 m. Nobelio literatūros premiją ketvirtadienį, kaip ir buvo prognozuota, laimėjo baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič. 67 m. autorė, kuri yra ir žurnalistė, buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“. S.Aleksijevič tarptautinį pripažinimą pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą, kurie paremti autentiškais liudijimais. Jos knygos, kuriose, pasitelkus liudininkų žodžius, apie tuos siaubus pasakojama pirmuoju asmeniu, buvo išverstos į daugybę kalbų ir pelnė baltarusių rašytojai ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Tačiau A.Aleksijevič knygos, parašytos rusų kalba, nėra leidžiamos jos gimtojoje šalyje, kurią daug metų valdo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. S.Aleksijevič yra tik 14-a moteris, pelniusi šį prestižinį apdovanojimą. Prestižinės premijos laureatei atiteks 8 mln. Švedijos kronų, auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją gruodžio 10 d. jai įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas.
JAV: Rusija Sirijoje taikosi ne į IS
Dauguma Rusijos oro smūgių Sirijoje nukreipti ne prieš „Islamo valstybę“ ar su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusius džihadistus, bet prieš nuosaikiąją sirų opoziciją, trečiadienį pareiškė JAV valstybės departamentas. „Daugiau nei 90 proc. oro smūgių, kuriuos jie iki šiol įvykdė, nebuvo nukreipti prieš ISIL (alternatyvus „Islamo valstybės“ akronimas) ar su „al Qaeda“ susijusius teroristus“, - sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby. „Daugumos antskrydžių taikiniai buvo opozicinės grupės, siekiančios geresnės ateities Sirijai ir nenorinčios, kad (Basharo) al Assado režimas liktų valdžioje“, - pažymėjo jis. Tai pirmas kartas, kai Amerikos valdžia pateikė konkrečius skaičius apie karo krečiamoje šalyje Rusijos vykdomų oro smūgių poveikį. Valstybės departamento kritika nuskambėjo Maskvai suintensyvinus savo bombardavimų kampaniją Sirijoje. Maskva tvirtina, kad jos taikinys Sirijoje yra „teroristinės grupuotės“. Nuosaikiąją sirų opoziciją palaikantis Vašingtonas ne kartą įspėjo, kad Rusija savo veiksmais išprovokuos tolesnę konflikto eskalaciją.
Pirma savaitė be Ebolos
Praeitą savaitę pasaulyje nebuvo nustatyta jokių naujų užsikrėtimo Ebolos karštine atvejų, todėl ta savaitė yra pirmoji per pastaruosius pusantrų metų, kai nebefiksuojamas tos mirtinai pavojingos ligos plitimas, trečiadienį pranešė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Iki šiol pražūtingiausias Ebolos viruso protrūkis nuo šio sukėlėjo atradimo vidurio Afrikoje 1976 metais, prasidėjęs 2013-ųjų gruodį, nusinešė 11 312 žmonių gyvybių, o ta liga užsikrėtė iš viso 28 457 žmonės, rodo naujausia PSO statistika. Beveik visos tos aukos mirė ar užsikrėtė Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje. Liberija buvo paskelbta įveikusia Ebolos viruso protrūkį rugsėjo pradžioje, o Siera Leonė rugsėjo pabaigoje pradėjo skaičiuoti 42 dienų laikotarpį, po kurio, jeigu nebus naujų užsikrėtimo atvejų, bus konstatuota protrūkio pabaiga. PSO trečiadienį pažymėjo, kad epidemija aiškiai perėjo į trečiąją stadiją ir kad šiuo metu dedamos pastangos, kad „užsikrėtimų atvejų sumažėtų iki nulio ir kad būtų užtikrintas (Ebolos viruso) plitimo tvarus sustabdymas“.
Vokietijoje - 577 tūkst. prašančiųjų prieglobsčio
Vokietijos pareigūnai trečiadienį paskelbė per devynis šių metų mėnesius užregistravę apie 577 tūkst. prieglobsčio prašytojų, kurių trečdalį sudaro pabėgėliai iš Sirijos. Tačiau, anot Vidaus reikalų ministerijos, šiuose skaičiuose gali būti klaidų, nes kai kurie migrantai neužbaigia pildyti savo prašymų, o kiti pateikia neteisingą informaciją. Šiaip ar taip, minimas skaičius yra daugiau negu dvigubai didesnis už 2014 metais užfiksuotą 200 tūkst. atvykėlių skaičių. Manoma, kad Vokietija šiemet pasieks iki vieno milijono prieglobsčio prašytojų. Vien rugsėjį užregistruoti 163 tūkst.772 prieglobsčio prašytojai, iš kurių 85 tūkst. 455 buvo iš Sirijos, 19 tūkst. 192 iš Irako, ir 18 tūkst. 387 iš Afganistano. Toks staigus antplūdis sukėlė problemų nespėjantiems susidoroti vietiniams pareigūnams ir sukėlė nesutarimų kanclerės Angelos Merkel koalicijoje. Jos sąjungininkai Bavarijoje, konservatyvioji Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), net pareiškė, kad kanclerės atvirų durų sirams politika yra didžiulė nesėkmė.
JAE aktyvistui – prestižinė žmogaus teisių premija
Jungtinių Arabų Emyratų aktyvistas Ahmedas Mansooras, kuriam draudžiama išvykti iš šalies, antradienį buvo paskelbtas 2015 m. Martino Ennalso premijos, dažnai vadinamos „ Nobelio žmogaus teisių premija“, laureatu. A.Mansooras nuo 2006 metų vedė aktyvią kampaniją už saviraiškos laisvę ir didesnes politines bei pilietines teises JAE. Jo pastangomis buvo į laisvę paleisti du tinklaraštininkai, įkalinti už tai, kad rašė apie socialines problemas šalyje. „Ahmedas Mansooras yra vienas iš vos kelių balsų JAE, pateikiančių patikimą šalyje vykstančių pokyčių žmogaus teisių srityje vertinimą“, - rašoma Martino Ennalso Fondo tinklalapyje. 2011-aisiais A.Mansoorui buvo skirta trejų metų kalėjimo bausmė. A.Mansooras kartu su dar keturiais asmenimis buvo kaltinami tuo, jog naudojasi internetu kaip priemone įžeisti JAE lyderius, ragina boikotuoti rinkimus ir yra susiję su antivyriausybinėmis demonstracijomis. Vėliau tais pačiais metais JAE prezidentas suteikė A.Mansoorui malonę, tačiau iš jo buvo atimtas pasas ir uždrausta išvykti į užsienį.
Buvęs aukštas JT pareigūnas kaltinamas kyšininkavimu
Buvęs Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkas Johnas Ashe'as antradienį buvo suimtas ir apkaltintas paėmęs 1,3 mln. JAV dolerių kyšių iš Kinijos verslininkų, o šis korupcijos skandalas smarkiai supurtė tarptautinę organizaciją. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sakė esantis „sukrėstas ir giliai susirūpinęs“ dėl tų kaltinimų. J.Ashe'as, kuris metus vadovavo Asamblėjai nuo 2013 m. rugsėjo, įtariamas ėmęs kyšius mainais į palaikymą pasiūlymui įkurti JT konferencijų centrą Makao, kurį iškėlė turtingas Kinijos nekilnojamojo turto vystytojas Ng Lap Sengas. JAV federalinis prokuroras Preetas Bharara sakė, kad J.Ashe'as naudojosi JT kaip „pelno platforma“, stumdamas Makao projektą ir palaikydamas Kinijos interesus savo gimtojoje Karibų šalyje. Mainais į tuos kyšius J.Ashe'as pateikė Ban Ki-moonui raštą, „kuriame tvirtinama, kad esą yra būtina pastatyti JT Makao konferencijų centrą“, sakoma ieškinyje. J.Ashe'as, kuris yra Antigvos ir Barbudos pilietis, bet gyvena JAV, tebebuvo savo šalies ambasadorius, kai parašė tą laišką.
ES dalinsis informacija apie tarptautines įmones
Europos Sąjungos finansų ministrai susitarė privalomai ir automatiškai dalytis informacija apie mokesčių lengvatas tarptautinėms įmonėms. Taip siekiama užkirsti kelią įmonėms vengti mokesčių, kai jos veiklą vykdo vienoje šalyje, o dėl mažesnių mokesčių susitaria su kita šalimi ir ten įsteigia filialą. Iki šiol toks informacijos apsikeitimas buvo savanoriškas ir dažnai valstybės tai laikydavo komercine paslaptimi. Ministrai politinį susitarimą pasiekė Liuksemburge, būtent ankstesnė jo vyriausybė išgarsėjo sukūrusi itin palankią mažų mokesčių aplinką didžiosioms Europos ir Amerikos korporacijoms. Skelbta, kad dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, kai dar buvo Liuksemburgo premjeras, sudarė susitarimus dėl mokesčių lengvatų šimtams didžiųjų bendrovių. Pats J. C. Junkeris neigė daręs ką nors neteisėto ir žada siekti mokesčių skaidrumo. „Mums reikia skaidrumo. Jo bus daugiau, kai įsigalios taisyklės, ir galėsime pamatyti, kas slypi viduje – ar tai atitinka įstatymus“, – pasakojo Liuksemburgo finansų ministras Pierre`as Gramegna.
Konfliktas Sirijoje gali virsti viso regiono karu
Nesėkmingas veikimas Sirijoje kelia grėsmę „visuotiniam karui“ kilti Artimuosiuose Rytuose, pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as trečiadienį savo kalboje Europos Parlamente, kai greta jo buvo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Tai, kas vyksta Sirijoje, liečia Europą; nuo to, kas ten vyksta, priklauso ilgalaikė pusiausvyra visame regione“, – kalbėjo jis europarlamentarams Strasbūre. „Jeigu mes nesikišime į tuos religinius susirėmimus tarp sunitų ir šiitų, jie augs. Negalvokite, kad mes būsime saugūs, tai bus visuotinis karas“, – sakė Prancūzijos prezidentas. F.Hollande'as, kurio šalis dalyvauja karo aviacijos antskrydžiuose prieš „Islamo valstybės“ (IS) grupuotę Sirijoje, regis, yra linkęs kritikuoti Rusiją dėl šios aviacijos smūgių, kuriais remiamas prezidento Basharo al-Assado režimas. „Mes turime kurti Sirijoje, su visais galinčiais prisidėti, politinę ateitį, kuri suteiks Sirijos žmonėms alternatyvą Basharui ar „Daesh“ judėjimui“, – sakė F.Hollande'as, pavartojęs kitą „Islamo valstybės“ pavadinimą.
