Graikija priėmė antrą svarbių reformų paketą
Graikijos parlamentas ketvirtadienį priėmė teisės aktus, apibrėžiančius antrąjį pluoštą svarbių reformų, kurios yra reikalingos, kad Atėnai gautų naują didelio masto finansinės pagalbos paketą į sunkią padėtį patekusiai šalies ekonomikai. Teisės aktai buvo priimti triuškinama dauguma – už juos balsavo 230 iš 298 parlamento salėje buvusių deputatų. Balsavimas įvyko po debatų maratono, užsitęsusių gerokai po vidurnakčio ir dar kartą išryškinusių gilų susipriešinimą valdančiojoje partijoje „Syriza“. Naujieji teisės aktai numato pakeitimus civiliniuose teismo procesuose, nustato banko indėlių apsaugos schemą ir priemones, turinčias padidinti Graikijos bankų likvidumą. Šios reformos turėjo būti priimtos, kad Atėnai galėtų pradėti derybas su skolintojais dėl naujo finansinio gelbėjimo paketo. Ketvirtadienį įvykęs balsavimas buvo laikomas labai svarbiu A.Tsipro autoriteto išbandymu po to, kai premjeras buvo priverstas pertvarkyti savo kabinetą, sukilus beveik penktadaliui „Syriza“ deputatų per balsavimą dėl pirmojo teisės aktų pluošto, numatančio sunkias ekonomikos reformas.
Rusijoje uždarytas MacArthurų fondas
Jungtinėse Valstijose įsikūręs MacArthurų fondas paskelbė stabdantis savo veiklą Rusijoje, kurios „neįmanoma“ tęsti dėl užsienio organizacijų veiklą varžančių įstatymų. Priimtos įstatymų pataisos „aiškiai rodo, kad Rusijos vyriausybė laiko MacArthurų (fondo) tolesnę veiklą nepageidaujama“, rašoma antradienį paskelbtame fondo prezidentės Julios Stash pranešime. Šis fondas nuo 1992 m. yra suteikęs daugiau negu 173 mln. JAV dolerių paramą įvairioms Rusijos organizacijoms, veikiančioms tokiose srityse kaip aukštasis švietimas ir žmogaus teisės. Jis taip pat palaikė Karnegio centro Maskvoje veiklą. Tas institutas dažnai skelbia analitinius straipsnius, kritikuojančius Kremliaus politiką. MacArthurų fondo pranešime pabrėžiama, kad fondas yra „visiškai nepriklausomas nuo Jungtinių Valstijų vyriausybės“. Šį mėnesį Rusijos parlamento aukštieji rūmai parengė pasiūlymą uždrausti iš viso dvylika užsienio nevyriausybinių organizacijų, iš kurių septynios įsikūrusios Jungtinėse Valstijose. Tarp jų pakliuvo ir MacArthurų fondas.
Proveržis klimato derybose Prancūzijoje
Prancūzija antradienį pasiuntė signalą apie „proveržį“ Paryžiuje vykstančiose 46 šalių derybose, turinčiose pakloti pamatus nekantriai laukiamam klimato veiksmų planui, kuris turėtų būti pasirašytas gruodį. Ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai per neformalų susitikimą pasiekė bendrą sutarimą dėl kelių klausimų, kurie kelerius metus buvo kliuvinys oficialioms deryboms, žurnalistams sakė Prancūzijos vyriausioji klimato derybininkė Laurence Tubiana. Ypač svarbu, kad derybininkai susitarė, jog pradėjus įgyvendinti naująjį planą kas penkerius metus būtų rengiamos ataskaitos apie pasiektą pažangą kolektyvinėse pastangose sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tikimasi, kad iš Paryžiaus pasiųstas politinis signalas bus įvertintas ir palengvins darbą 195 šalių žemesnio rango derybininkams, rengiantiems istorinę pasaulinę sutartį. Tikimasi, kad naujoji sutartis bus galutinai suderinta per Jungtinių Tautų konferenciją Prancūzijos sostinėje, kuri vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 11-osios.
Reikalauja atmesti Y. Arafato mirties bylą
Prancūzų prokuroras antradienį pareiškė, kad nėra pagrindo nagrinėti palestiniečių lyderio Yassero Arafato mirties aplinkybes, nors jo našlė tvirtina, kad jis buvęs nunuodytas. Y.Arafatas mirė Persi karo ligoninėje netoli Paryžiaus 2004-ųjų lapkritį, būdamas 75-erių, sustiprėjus pilvo skausmams, kai jis buvo savo štabe Vakarų Kranto mieste Ramaloje. Jo našlė Suha 2012-aisiais pateikė ieškinį šiauriau Paryžiaus esančiame Nantero teisme, tvirtindama, kad vyras buvo nužudytas. Šveicarijoje Lozanos centre tirti mėginiai, paimti iš J.Arafato asmeninių daiktų, kuriuos po jo mirties buvo davusi našlė, parodė, kad nustatytas „nenormalus polonio lygis“. Vis dėlto nebuvo pareikšta, kad jis buvo paveiktas šio itin radioaktyvaus elemento, tuo labiau, kad prancūzų ekspertai nustatė, jog 210 polonio ir 210 švino izotopai, rasti J.Arafato kape ir mėginiuose, buvo „gamtinės prigimties“. J.Arafato našlės advokatai apkaltino teismą, kad tyrimas buvo per greitai nutrauktas, ir reikalauja apklausti daugiau ekspertų.
Katalonijos separatistai vienašališkai skelbs nepriklausomybę?
Katalonų separatistai pirmadienį pareiškė, jog yra pasirengę vienašališkai paskelbti regiono nepriklausomybę, jei Madridas mėgins blokuoti atsiskyrimo procesą, kurį jie viliasi pradėti, jei sėkmingai pasirodys rugsėjį vyksiančiuose vietos rinkimuose. Konservatorių vadovaujama Ispanijos nacionalinė vyriausybė griežtai pasisako prieš turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono nepriklausomybę. „Jei šiame procese Ispanijos valstybė pasitelkusi politinius ar teisinius sprendimus blokuos autonominę Katalonijos vyriausybę ar katalonų parlamentą, skelbsime nepriklausomybę“, - sakė buvęs Europos Parlamento narys Raulis Romeva. „Lošime va bank. Ant kortos pastatėme viską, kelio atgal nėra“, - sakė jis. Katalonijoje separatistinės nuotaikos smarkiai sustiprėjo tokiu metu, kai dėl regiono skolų buvo smarkiai apkarpytos išlaidos, o tai vėl pakurstė debatus apie tai, kaip jis finansuojamas Ispanijos regioninės struktūros rėmuose. Katalonijoje sukuriama daugiau nei penktadalis Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), o regiono ekonomika yra panašaus dydžio kaip Portugalijos.
ES nepavyko sutarti dėl visų 40 tūkst. migrantų perkėlimo
Europos Sąjungos ministrams pirmadienį nepavyko sutarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta. Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, nors birželį vykusiame viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai sutarė, kad per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis turėtų būti perkelti 40 tūkst. pabėgėlių. Šį pusmetį ES pirmininkaujantis Liuksemburgas pranešė, kad teisingumo ir vidaus reikalų ministrai kol kas sutarė dėl 32 256 sirų, eritrėjiečių, irakiečių bei somaliečių perkėlimo iš Graikijos ir Italijos. „Pirmieji asmenys gali būti perkelti jau šių metų spalį“, - sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kuris taip pat yra atsakingas už migracijos reikalus. Ministrai taip pat sutarė dėl 22 504 sirų pabėgėlių, šiuo metu gyvenančių stovyklose už ES ribų, perkėlimo, faktiškai viršydami nustatytą tikslą priimti 20 tūkst. pabėgėlių.
JT rezoliucija neapima Irano balistinių raketų programos
Iranas tvirtina, kad balistinių raketų programa nėra susijusi su JT Saugumo Tarybos pirmadienį priimta rezoliucija, kuri patvirtino liepos 14 dienos susitarimą su pasaulio galiūnėmis dėl branduolinės Irano programos. Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad Iranas jokiu būdu nesieks branduolinės bombos kūrimo „pagal istorinę aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Khamenei fatvą (religinį įsaką), draudžiančią naudoti masinio naikinimo ginklą“. Apie balistinius ginklus – kita kalba. „Irano karinė galia, ypač balistinės raketos, yra grynai gynybinės ir, kadangi nenumatyta, kad jos neštų branduolinius užtaisus, jos neįeina į Saugumo Tarybos rezoliucijos sritį ir kompetenciją“, – nurodo Užsienio reikalų ministerija. Sutartyje dėl branduolinės programos Iranui neleidžiama plėtoti tik tų balistinių raketų, kurios gali nešti branduolinius užtaisus. Iranas yra skelbęs turintis balistinių raketų, galinčių smogti savo senam priešui Izraeliui. „Iranas yra tikras, kad nebus jokių prašymų inspektuoti tokius objektus“, pažymi ministerija.
Indonezijoje išsiveržė penki ugnikalniai
Indonezijos salyne pelenai iš penkių išsiveržusių ugnikalnių trečiadienį privertė uždaryti tris oro uostus. Kelias savaites dundėjęs Raungo ugnikalnis Rytų Javos provincijoje pelenus ir uolienas išmetė iki 2 000 m aukščio, sakė vyriausybinės Indonezijos vyriausybės vulkanologas. Pelenais spjaudėsi ir dangų temdė Gamalamos bei Dukono kalnai Molukų salų grandinėje, Sinabungo ugnikalnis Sumatros saloje bei Karangetango kalnas Siau saloje. Praėjusį mėnesį dėl ugnikalnių išsiveržimų buvo evakuota daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, daugiausia nuo Sinabungo šlaitų Tanahkaro apygardoje, pridūrė Surono. „Mūsų vertinimu šis gamtinis reiškinys, kai vienu kartu išsiveržia penki ugnikalniai, nėra kažkas nepaprasta“, – paaiškino meteorologas, dar pridūręs, kad visi šie išsiveržimai yra natūralūs ir normalūs šalyje, kurios teritorijoje yra apie 130 aktyvių ugnikalnių. Transporto ministerijos atstovas Julius Adravida Barata sakė, kad antradienį vakare buvo uždaryti Džembero ir Banjuvangio oro uostai, o Balio tarptautinis oro uostas buvo kelioms valandoms uždarytas trečiadienį.
