Jau nukauta daugiau nei 10 tūkst. IS džihadistų
Per JAV vadovaujamos tarptautinės sąjungininkų koalicijos aviacijos antskrydžių kampaniją prieš ekstremistinį judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), kuri tęsiasi jau devynis mėnesius, buvo nukauta jau daugiau nei 10 tūkst. džihadistų, trečiadienį pranešė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Antony Blinkenas. T.Blinkenas šiuos komentarus išsakė kitą dieną po tarptautinės konferencijos Paryžiuje, per kurią apie 20 antidžihadistinės koalicijos šalių išreiškė palaikymą Bagdado planui atkovoti teritorijas iš kovotojų, kontroliuojančių didelius plotus Irake ir Sirijoje. Koalicija buvo kritikuojama, kad kliaujasi tik smūgiais iš oro ir nesiunčia antžeminių pajėgų, bet A.Blinkenas pabrėžė, kad per šią kampaniją buvo pasiekta „reikšminga pažanga“. Vis dėlto, jis pripažino, kad grupuotė, prieš kurią koalicija surengė daugiau negu 4 tūkst. antskrydžių, pasirodė esanti „ištverminga“. „Šios kampanijos pradžioje sakėme, kad tam prireiks laiko, – pažymėjo pareigūnas. – Parengėme trejų metų planą, o jį vykdome (dar tik) devynis mėnesius.“
Latvija išsirinko naują prezidentą
Latvijos Seimas trečiadienį vakare naujuoju šalies prezidentu išrinko buvusį gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą nesisklaidant nerimui dėl saugumo, kurstomo įtampos santykiuose su kaimynine Rusija, iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Kaip nurodoma, penktąjį ir paskutinį neeilinio plenarinio posėdžio balsavimą jis laimėjo 55 balsais prieš 42. Kreipdamasis į Seimą po išrinkimo naujuoju šalies lyderiu, R.Vėjuonis pareiškė sieksiąs, kad visi – Latvijos tauta, politinės partijos, vyriausybė ir parlamentas – taptų viena komanda. R.Vėjuonis padėkojo savo šeimai už paramą ir pridūrė, jog tai yra labai jaudinantis momentas. Išrinktasis prezidentas, akcentuojantis savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje, sakė, kad eidamas šalies vadovo pareigas jis taip pat sieks skatinti regionų plėtrą ir valstybės gerovę. „Padarysiu, ką galiu, kad tęsčiau savo darbą gerinant Latvijos saugumą ir apskritai skatinant šalies gerovę“, - sakė R.Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai.
Karas Afganistane nusinešė 100 tūkst. gyvybių
Karas Afganistane nuo 2001-ųjų JAV vadovaujamos invazijos, per kurią buvo nuverstas šalį valdęs talibų režimas, pareikalavo beveik 100 tūkst. gyvybių, o panašus skaičius žmonių šiame konflikte buvo sužeisti, rodo naujai atliktas tyrimas. Browno universiteto Watsono tarptautinių studijų instituto parengtoje ataskaitoje „Costs of War“ pateikiami duomenys apie su kariniu konfliktu susijusias mirtis, sužeidimus ir perkeltuosius asmenis Afganistane bei Pakistane laikotarpiu nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų, kai tarptautinės kovinės pajėgos buvo išvestos iš Afganistano. Anot tyrimo, abiejose šalyse žuvusių civilių gyventojų ir karių skaičius siekia beveik 149 tūkst., o dar 162 tūkst. žmonių patyrė sunkius sužeidimus. Studijos autorė Neta Crawford pažymi, kad pastaraisiais metais žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius augo, o tai rodo, kad karas Afganistane intensyvėja. Jungtinės Tautos skelbia, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius konflikte žuvusių civilių gyventojų skaičius išaugo 16 procentų. Per šį laikotarpį čia žuvo 974 žmonės.
Dingusio Malaizijos lėktuvo paieškos nebus išplėstos
Dabartinė teritorija, kurioje ieškoma dingusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH370 lėktuvo, nebus išplėsta, jeigu neatsiras kokių nors naujų užuominų, trečiadienį nurodė Australijos pareigūnai. Laineris, skraidinęs 239 žmones, daugiausiai Kinijos piliečius, dingo pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną praeitų metų kovą. Šių metų balandį Malaizija, Australija ir Kinija paskelbė, kad paieškų zona bus dvigubai padidinta. 120 tūkst. kv. km ploto teritorijoje atokioje Indijos vandenyno pietinėje dalyje dirba trys specializuoti paieškų laivai. Tačiau ši zona nebebus išplėsta, sakoma Australijos vadovaujamo Jungtinio agentūrų koordinavimo centro (JACC) atnaujintame pranešime. Iki šiol išnaršyta daugiau negu 50 tūkst. kv. kilometrų vandenyno dugno, bet jokių lėktuvo pėdsakų nebuvo rasta, nurodė JACC. Paieškos vandenyno gelmėse naudojant sonarus, leidžiančius kruopščiai ištirti objektus vandenyno dugne, šiuo metu yra sustabdytos dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, bet ieškotojų laivai lieka toje teritorijoje nepaisydami 12 metrų aukščio siekiančių bangų.
Rytų Ukrainoje verda mirtini mūšiai
Ukrainos kariai ir prorusiški separatistai trečiadienį kovėsi pirmajame per kelis mėnesius tikrame mūšyje, po kurio Ukrainos gynybos ministras sakė, kad separatistų puolimas į Marjinkos miestą buvo atremtas. Pasak Ukrainos kariškių, Rusijos palaikomi separatistai mėgino pulti šį nedidelį, beveik 10 tūkst. gyventojų turintį miestą, esantį už 15 km nuo Donecko, pagrindinės separatistų tvirtovės, tuo eskaluodami konfliktą ir ignoruodami paliaubų susitarimą. Separatistai neigė puolę Marjinką, bet prisipažino apšaudę ją iš pabūklų. Jie kaltino vyriausybės pajėgas, kad šios iš artilerijos pabūklų šaudė į teritoriją aplink Donecką, kur žuvo 15 žmonių. Nuo šio apšaudymo dingo elektra anglies kasykloje, kurioje po žeme liko užspeisti šimtai kalnakasių. Mūšis, kuriame abi pusės panaudojo sunkiąją ginkluotę, ryškiai skiriasi nuo gana smulkių pasikartojančių susišaudymų nuo vasario, kai Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams tarpininkaujant Minske buvo pasirašyta paliaubų sutartis, tačiau beveik kasdien ją pažeidinėjant žūdavo žmonės.
Libija blokuoja JT veiksmus dėl migrantų plano
Libijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė neduos sutikimo JT veiksmams, kurie atvertų kelią Europos Sąjungos planui panaudoti karines priemones kovai su migrantų gabentojais Viduržemio jūroje. ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini praeitą mėnesį kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, prašydama pritarti Europos planui stabdyti migrantų krizę, naudojant karinę jėgą prieš juos gabenančius asmenis. ES atstovaujančios Saugumo Tarybos narės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Lietuva ir Ispanija – bendradarbiauja su Italija, rengdamos rezoliucijos projektą, kuriame reiškiamas palaikymas Bendrijos karinių jūrų pajėgų panaudojimui, įskaitant įgaliojimus naudoti jėgą Libijos teritoriniuose vandenyse. Tačiau ta rezoliucija galėtų būti priimta tik tuo atveju, jeigu Libijos vyriausybė suteiks leidimą vykdyti tas operacijas. Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Libijos vyriausybė buvo išvaryta iš Tripolio ir dabar dirba rytiniame Tobruko mieste, bet JT jau kelis mėnesius siekia pasiekti susitarimą dėl naujos nacionalinės vienybės vyriausybės.
Kinijoje nuskendo per 450 žmonių plukdęs laivas
Daugiau negu 400 žmonių, dingusių po kruizinio laivo katastrofos Kinijos Jangdzės upėje, artimieji trečiadienį dar tikisi „stebuklo“, pareigūnams lenktyniaujant su laiku, ieškant apvirtusio laivo korpuse galbūt likusių gyvų žmonių. Po keturių denių turistinio laivo katastrofos kol kas pavyko išgelbėti tik keliolika žmonių, o pranešimai apie padėtį yra prieštaringi. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino dėtis visas pastangas žmonių gyvybėms gelbėti, o premjeras Li Keqiangas atvyko į katastrofos vietą centrinėje Hubėjaus provincijoje. Preliminarus patikrinimas rodo, jog laivas nebuvo perkrautas ir jame buvo pakankamai gelbėjimosi liemenių. Katastrofos vietoje upės gylis siekia apie 15 metrų. Tarp nedaugelio išgelbėtųjų buvo laivo kapitonas ir vyriausiasis mechanikas, kuriuos ketina apklausti policija. Laive buvo 406 turistai, daugiausiai 40–80 metų, dalyvavę ekskursijoje, kurią organizavo viena Šanchajaus turizmo agentūra, taip pat 47 įgulos nariai. Tokio masto laivybos katastrofos yra neįprastos Kinijoje, kur upių turizmas yra gana populiarus.
Pietų Korėją gąsdina mirtinas MERS virusas
Pietų Korėjos sveikatos apsaugos ministerija antradienį patvirtino, kad du žmonės mirė užsikrėtę Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromą (MERS) sukeliančiu koronavirusu, tapdami pirmosiomis šalyje šios ligos aukomis. Pranešime sakoma, kad dar šešiems žmonėms ši liga buvo diagnozuota pirmadienio vakarą, todėl bendras šalyje žinomų užsikrėtusiųjų MERS skaičius, įskaitant abi aukas, padidėjo iki 25. Šis protrūkis, kuris yra didžiausias už Artimųjų Rytų regiono ribų, sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą ketvirtojoje pajėgiausioje Azijos ekonomikoje. Taip pat nurodoma, kad iš viso 682 žmonės buvo karantinuoti arba jiems nustatytas specialus stebėsenos režimas. Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas laikomas žmogaus gyvybei pavojingesne, bet mažiau užkrečiama liga negu ūmus kvėpavimo takų sindromas (SARS), ir yra sukeliamas panašaus viruso. Užsikrėtimo MERS atvejų buvo nustatyta daugiau negu 20 šalių, daugiausiai Saudo Arabijoje, kur ši liga nuo 2012 metų pareikalavo daugiau negu 400 žmonių gyvybių. Vaistai arba vakcina nuo šio viruso kol kas nesukurti.
