Britanijoje prasidėjo įtempti parlamento rinkimai
D. Britanijoje ketvirtadienį prasidėjo labiausiai įtempti per kelis pastaruosius dešimtmečius visuotiniai rinkimai, kuriuose piliečiai gali balsuoti už premjero Davido Camerono konservatorius, šiuo metu opozicijoje esančius Edo Milibando centro dešinės leiboristus ir virtinę mažesnių partijų. Galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti penktadienį, bet rinkėjams naujos vyriausybės tikriausiai teks dar palaukti, nes labiausiai tikėtina, kad susiformuos parlamentas, kuriame nei viena partija neturės aiškios daugumos. Rinkimų išvakarėse paskelbti paskutiniai viešosios nuomonės tyrimų duomenys dar kartą parodė, kad pagrindiniai varžovai - konservatoriai ir centro kairieji leiboristai - turi vienodus šansus laimėti. „YouGov“, ICM ir „Survation“ apklausose leiboristai ir konservatoriai sulaukė vienodo palaikymo - atitinkamai 34 proc., 35 proc. ir 31,4 procento. Kitose trijose apklausose, kurias atliko TNS, „Opinium“ ir „Comres“, konservatoriai aplenkė leiboristus 1 procentiniu punktu - atitinkamai 33 proc. prieš 32 proc.; 35 proc. prieš 34 proc.; 35 proc. prieš 34 procentus.
38 mln. žmonių visame pasaulyje išstumti iš namų
Dėl konfliktų tokiose šalyse kaip Sirija ir Ukraina savo namus buvo priversti palikti 38 mln. žmonių - tai rekordinis skaičius, prilygstantis bendram Niujorko, Londono ir Pekino gyventojų skaičiui, trečiadienį pranešė Ženevoje įsikūręs Šalies viduje perkeltų asmenų stebėjimo centras. Vidutiniškai kasdien namų netekdavo 30 tūkst. žmonių. Priverstinai šalies viduje perkeltais asmenimis yra vadinami žmonės, kurie išvaromi iš savo namų, bet lieka tėvynėje. Nuo pabėgėlių jie skiriasi tuo, kad pastarieji kerta gimtosios šalies sieną. Remiantis JT duomenimis, 2013 m. pabaigoje visame pasaulyje buvo maždaug 16,7 mln. pabėgėlių. Praėjusiais metais Sirijoje savo namus prarado, tačiau šalyje pasiliko maždaug 1 mln. žmonių. Iš viso per užsitęsusį konfliktą šalyje priverstinai persikėlė 7,6 mln. arba 40 proc. šalies gyventojų. Šalies viduje perkeltų asmenų stebėjimo centras pirmą kartą paskelbė Ukrainos duomenis, remiantis kuriais, 2014 m. dėl prorusiškų separatistų ir vyriausybės pajėgų susirėmimų savo gyvenamąją vietą Ukrainoje buvo priversti pakeisti 646 500 gyventojų.
Ukraina perspėja dėl aštrėjančio konflikto
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį perspėjo dėl didėjančios grėsmės, kad šalies rytuose gali atsinaujinti didelio masto kariniai veiksmai. Pasak prezidento, separatistų kontroliuojamose teritorijose vis dar yra apie 40 tūkst. kovotojų, o Rusijos pusėje prie sienos sutelkta apie 50 tūkst. karių. Vėliau saugumo taryba savo internetiniame pranešime nurodė patvirtinusi planus „paspartinti įtvirtinimų linijų ir sienų statybą“, siekiant sustiprinti Ukrainos gynybą. Kita vertus, trečiadienį Minske susitikę pasiuntiniai, ieškantys galimybių sutvirtinti paliaubas, buvo nusiteikę labiau optimistiškai. Rusijos ir separatistų pasiuntiniai sakė, kad šiame susitikime buvo aptarti administraciniai klausimai, tokie kaip pensijų mokėjimas ir bankų skyrių atidarymas sukilėlių kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje. Tarptautinės pagalbos organizacijos perspėjo dėl bręstančios humanitarinės krizės daugelyje separatistų kontroliuojamų rytinių rajonų, kur tūkstančiai pažeidžiamų žmonių, tarp jų senyvo amžiaus, dėl konflikto nebegauna socialinių išmokų.
Vokietiją nusiaubė smarki audra
Vienas žmogus žuvo, o dar per 30 buvo sužeisti siaučiant smarkioms audroms ir viesului šiaurės Vokietijoje, kur vėtra plėšė namų stogus, vartė medžius ir automobilius, trečiadienį pranešė šalies gelbėjimo tarnybos. Smarkiausiai nukentėjo Biucovo miestelis netoli šiaurinio Rostoko uostamiesčio – per 7,8 tūkst. gyventojų turintį miestelį praūžė viesulas, o antradienio vakarą vėjo nešamos nuolaužos sužeidė dešimtis žmonių, iš jų vieną – sunkiai. Vienas 26 metų vyras žuvo šiauriniame Hamburgo uostamiestyje, kai dalis vėjo nuplėšto namo stogo nugriuvo ant jo automobilio. Per tą incidentą taip pat buvo sunkiai sužeista besilaukianti to vyro mergina. Daug medžių nuvirto ant kelių ir geležinkelių Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Meklemburgo-Vakarų Pomeranijos žemėse, Hamburge buvo sutrikdytas viešasis susisiekimas. Audros su perkūnija, smarkiomis lietumis ir vėjais, kurio gūsių greitis siekė 100 km per valandą, kilo po kol kas pačios karščiausios ir drėgniausios dienos šiais metais tame Vokietijos regione, kai oro temperatūra buvo pakilusi iki 28 laipsnių Celsijaus.
Kalinamam Sirijos aktyvistui - UNESCO premija
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) sekmadienį skyrė savo kasmetinę žiniasklaidos laisvės premiją Mazenui Darwishui – Sirijos žurnalistui ir žmogaus teisių aktyvistui, jau ilgiau negu trejus metus kalinamam Damasko režimo. M.Darwishas buvo suimtas 2012 m. kartu su savo kolegomis Hani Zaitani ir Husseinu Ghreiru. Jie buvo apkaltinti „teroro aktų kurstymu“. M.Darwishas prisidėjo įkuriant nepriklausomą naujienų portalą syriaview.net, kurį Sirijos valdžia uždraudė 2006 m. Pasak M.Darwisho, tas žingsnis buvo dalis valstybės vykdomų „represijų, nukreiptų prieš žodžio laisvę ir demokratijos aktyvistus“. UNESCO skyrė savo apdovanojimą M.Darwishui, „pripažindama darbą, kurį jis vykdė Sirijoje ilgiau negu 10 metų, dedamas dideles asmenines aukas, kentėjimą dėl draudimo išvykti, persekiojimo, taip pat pakartotinių areštų ir kankinimų“. 1997 m. įkurta UNESCO Guillermo Cano pasaulio žiniasklaidos laisvės premija kasmet skiriama žmogui, organizacijai arba institucijai, prisidėjusiai prie žiniasklaidos laisvės gynimo arba stiprinimo pasaulyje.
Viduržemio jūroje išgelbėti 5,8 tūkst. migrantų
5,8 tūkst. migrantų, desperatiškai mėginančių pasiekti Europą, buvo išgelbėti savaitgalį, kai mėgino perplaukti Viduržemio jūrą palaikiais laivais, pranešė Italijos pakrančių sargyba. Išgelbėtųjų praeitą savaitgalį žmonių skaičius buvo vienas didžiausių per kelerius pastaruosius metus ir didina nuogąstavimus, kad migrantų, rizikuojančių gyvybėmis dėl galimybės pasiekti Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, srautas nesumažėjo po neseniai įvykusių didelių katastrofų jūroje. Dar apie 50 migrantų sekmadienį atplaukė į Italijai priklausančią Lampedūzos salą, kuri yra arčiausiai Šiaurės Afrikos krantų esanti šios šalies teritorija. Sekmadienį Libijos pakrančių sargyba už maždaug aštuonių jūrmylių (15 km) nuo kranto taip pat sulaikė penkis laivus, gabenusius apie 500 žmonių, ir nurodė jiems grįžti į Misratos uostą į rytus nuo sostinės Tripolio. Libijos pakrančių sargybos pulkininkas Reda Issa sakė naujienų agentūrai AFP, kad dauguma migrantų buvo afrikiečiai. Jis nenurodė, koks likimas laukia sulaikytuose laivuose buvusių žmonių, bet Misratoje veikia migrantų sulaikymo centras.
Estijoje pritarta rinkėjų amžiaus cenzo sumažinimui
Estijos parlamentas trečiadienį priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią jauniems 16-17 m. žmonėms dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Šiai konstitucinei pataisai, kuri dukart buvo svarstoma parlamente, turėjo pritarti mažiausiai trys penktadaliai parlamento arba 61 jo narys. Trečiadienį už šią pataisą balsavo 62 parlamentarai, lygiai tiek pat kaip ir per pirmąjį balsavimą vasario mėnesį. Trečiadienį 10 parlamentarų pasisakė prieš įstatymo pakeitimą, o 19 balsavime nedalyvavo. Įstatymo projektas, kurį palaikė 41 parlamento narys, suteikia 16-mečiams ir 17-mečiams teisę dalyvauti savivaldybių rinkimuose nuo 2017 m. rudens. Senstant Estijos populiacijai, vyresnioji karta daugiau dalyvauja politinėje veikloje ir sprendimų priėmime, nors šie sprendimai turi įtakos jaunų žmonių gyvenimui, sakė pataisos iniciatoriai. Jų nuomone, rinkėjų amžiaus cenzo sumažinimas gali suaktyvinti jų dalyvavimą priimant jaunimui aktualius sprendimus. Estijoje gyvena 24 tūkstančiai 16-18 m. jaunuolių. Jeigu rinkimuose dalyvautų 60 proc. jų, bendras elektorato padidėjimas būtų 14-15 tūkst. žmonių.
Dalį Graikijos skolų gali tekti nurašyti
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pareiškė, kad gali tekti nubraukti dalį Graikijos skolų - po to, kai Graikija ir jos skolintojai antradienį atmetė galimybę per ateinančią savaitę vyksiantį Eurogrupės susitikimą sudaryti bet kokią naują finansinio gelbėjimo sutartį, kad Atėnai išvengtų bankroto. Graikija teigia, kad susitarimą blokuoja nesutarimai tarp TVF ir Europos Sąjungos. Tie Graikijos komentarai buvo paskelbti, kai šalies finansų ministras Janis Varufakis atvyko su grupe graikų pareigūnų į Paryžių ir Briuselį, tikėdamasis užsitikrinti finansinį atokvėpį ir užkirsti kelią tikėtinam Atėnų pasitraukimui iš euro zonos. Graikija ateinančią savaitę turės pervesti TVF apie 1 mlrd. eurų, o vėliau šalis turės grąžinti dar didesnes sumas. Euro zonos finansų ministrai pirmadienį susitiks Briuselyje. Viliamasi, kad pagaliau pavyks išspręsti tris mėnesius trukusią priešpriešą su nauja kairiąja Graikijos vyriausybe, atsisakančia vykdyti reformas, kurios padėtų šaliai gauti 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal finansinės pagalbos paketą.
